2025-09-16 17:42

Iš buvusio „Aidar“ bataliono kuopos vado – griežti žodžiai dėl Trumpo reakcijos į dronus

Baltarusijoje baigiasi bendros su Rusija karinės pratybos „Zapad-2025“. Tai pirmosios Maskvos ir Minsko karinės pratybos nuo plataus masto karo pradžios. Pratybų išvakarėse ir jų metu Rusija įvykdė nemažai provokacijų NATO šalyse – į Lenkiją paleido bepiločių orlaivių, pažeidė Rumunijos oro erdvę ir viešai skelbė apie branduolinius bandymus.
Rusijos dronas Lenkijoje
Rusijos dronas Lenkijoje / Jaroslaw Wolski/ „X“

Portalas „Unian“ paklausė Rusijos ir Ukrainos karo veterano, buvusio bataliono „Aidar“ kuopos vado Jevheno Dykyjaus, koks buvo šių pratybų tikslas, ar Kremlius jį pasiekė ir kokias išvadas turėtų padaryti Ukraina ir jos partneriai.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Jevhenas Dykyjus
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Jevhenas Dykyjus

– Baltarusijoje baigiasi bendros su Rusija pratybos „Zapad-2025“. Koks apskritai buvo šių pratybų tikslas ir ar Maskva bei Minskas jį pasiekė?

– Svarbu susieti pačius mokymus ir tai, kas vyko aplink juos. Tai nėra du laike ir erdvėje sutapę dalykai. Visa tai – to paties plano dalis.

Tai pirmieji mokymai nuo didžiojo karo pradžios. Ir visiškai neatsitiktinai jų metu ši provokacija buvo įvykdyta Lenkijos oro erdvėje. Juk visa tai yra Rusijos strategijos, kuria siekiama įbauginti Vakarus ir pakirsti vienybę, dalis. Iš tikrųjų šių pratybų tikslas – pasiųsti signalą Vakarams, kad Rusija pasirengusi kariauti ne tik Ukrainoje. Kad Rusija pasirengusi pulti tas Rytų Europos šalis, kurios jau yra ES ir NATO narės. Tai yra, sukelti joms tiesioginę grėsmę.

O oro provokacijos per šias pratybas tikslas buvo patikrinti, kaip į tai reaguos kolektyviniai Vakarai. Deja, tenka konstatuoti, kad šiame etape Kremlius gavo viską, ko norėjo. Jei ne daugiau. Ir kol kas Vakarų demokratijos šį testą skaudžiai pralaimėjo.

Tai ne tik pirmosios pratybos po didžiojo karo. Tai pirmosios pratybos ir pirmoji rimta Rusijos provokacija Vakarų kryptimi Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. Iš tikrųjų Kremliaus tikslas buvo patikrinti, ar NATO dabar, valdant D.Trumpui, egzistuoja ir yra pasirengusi pasipriešinti Rusijai. Ir kol kas rezultatas Kremlių labai tenkina. Ir labai netenkina Vakarų demokratijų.

V.Putinas prieš daugelį metų mėgo klausti Vakarų lyderių – ar esate pasirengę kovoti dėl Narvos. Tai Estijos miestas, kuriame gyvena daug rusakalbių gyventojų. Ir jis labai tinka tokiam scenarijui kaip Krymas ar Donbasas.

Jis dažnai užduoda šį klausimą, o dabar jis iš tikrųjų užduoda šį klausimą daug aštresne forma. Ar esate pasirengę kariauti dėl Baltijos šalių? Ar esate pasirengę kariauti dėl Lenkijos? Ir Donaldas Trumpas jam pateikė visiškai aiškų atsakymą – ne, nepasirengęs. Ir tai gąsdina.

Lenkijos ir Baltijos šalių saugumo strategija labai priklauso nuo išorės pagalbos. Pavyzdžiui, lenkai iš tikrųjų to neslepia. Jų strategija tokia, kad jie perka daugiausia amerikietiškų ginklų, užima artimiausio JAV sąjungininko Europoje vaidmenį, vykdo išimtinai proamerikietišką politiką – kitaip nei kai kurios Vakarų Europos šalys. O jeigu kas nors nutiktų – Valstijos už juos įsitrauktų į karą prieš Rusiją.

Ir Donaldas Trumpas pasiuntė visiškai aiškų signalą. Kad prie jo administracijos JAV „neįsirašo“. Ir štai jo pareiškimas, kurį vėliau pakartojo sekretorius Rubio, kad jie nežino, ar Rusija dronus į Lenkiją pasiuntė tyčia, kad tai galėjo būti klaida. Turint minty, kad šiuo konkrečiu atveju klaida tiesiog atmestina.

O Vašingtono atsakas puikiai tiko Kremliui ir absoliučiai gąsdina Rytų Europą. Taigi V.Putinas gavo viską, ko norėjo.

– Šiame kontekste JAV kariuomenės atvykimas į šias pratybas atrodo labai simboliškas, ar ne?

Taip jau sutapo, kad 47-asis 200 metų gyvuojančios demokratijos prezidentas labai nemėgsta demokratijos ir labai mėgsta diktatūrą

– Atrodo labai blogai ir iš tikrųjų yra labai blogai. Tiesą sakant, tai yra dalis Donaldo Trumpo pastangų normalizuoti diktatorius, įtraukti juos į civilizuotą pasaulį, išvesti iš izoliacijos. Tai yra absoliučiai sisteminė jo politika. Taip jau sutapo, kad 47-asis 200 metų gyvuojančios demokratijos prezidentas labai nemėgsta demokratijos ir labai mėgsta diktatūrą.

Dar pirmosios kadencijos metu jis tiesiog apsupo Kim Jong Uną savo dėmesiu ir ištraukė jį iš izoliacijos. Antrosios kadencijos metu jam tenka daug didesni iššūkiai. Dabar jo pagalbos reikia Vladimirui Putinui. Aliaksandrui Lukašenkai reikia jo pagalbos. Ir jis kasdien teikia jiems tą pagalbą.

Jis jau ištraukė V.Putiną iš izoliacijos, iš karo nusikaltėlio jis tapo pasaulio politiku. Tai tikrasis Donaldo Trumpo tariamai taikdariškų pastangų rezultatas.

15min fotomontažas/Aliaksandras Lukašenka ir Donaldas Trumpas
15min fotomontažas/Aliaksandras Lukašenka ir Donaldas Trumpas

Pastaruoju metu jis taip pat buvo užsiėmęs A.Lukašenkos „baltinimu“. Taip, A.Lukašenka tariamai žengia atsakomuosius žingsnius, paleisdamas kai kuriuos politinius kalinius. Bet jis juos paleidžia tik su sąlyga, kad jie bus išvežti į Vakarus. Jau matėme, kaip M.Statkevičius, atsisakęs išvykti iš Baltarusijos, buvo tiesiog išvežtas į tą pačią „zoną“.

Reaguodamos į tai, kad A.Lukašenka iš šalies išvarė politinius kalinius, JAV jau atšaukė sankcijas „Belaviai“ ir ketina atidaryti ambasadą. O dabar kitas žingsnis – amerikiečių stebėtojų dalyvavimas Baltarusijos teritorijoje vykstančiuose ne baltarusiškuose, o rusiškuose manevruose.

JAV atstovai, kaip svečiai, stebėjo šiuos manevrus. Jų tikslas – įbauginti Rytų Europą. Ir Donaldas Trumpas tam neprieštarauja. Skamba baisiai, bet taip ir yra. Dabartinė JAV administracija Rytų Europą laiko teisėtų Rusijos interesų ir įtakos sfera.

– Kaip tuomet Vakarai turėtų reaguoti į šias pratybas?

– Nebūtina reaguoti į pačias pratybas. Tačiau į Rusijos politiką apskritai – tai jau kitas klausimas. Bet mes neturime Vakarų, kurie būtų pasirengę reaguoti. Todėl nematau prasmės spėlioti, ką jie turėjo daryti.

– Koks likimas laukia Rusijos kariškių, kurie dabar dalyvauja šiose pratybose? Vakarų analitikai tvirtina, kad jie gali ten pasilikti, kad sukeltų įtampą Europoje ar net provokacijas Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Ar įmanomi tokie scenarijai?

Manau, kad iškart pasibaigus pratyboms jie visi iš karto atsidurs fronte su mumis. Tiksliau tariant, Donecko srityje

– Dabar mūsų teritorijoje Rusija turi 700 000 okupantų. Tačiau atsižvelgiant į jų patiriamus nuostolius ir tikslus, kuriuos jie dabar turi, jiems labai svarbu artimiausiais mėnesiais pridėti Donbasą. Ypač užimti šią paskutinę didelę pramonės aglomeraciją – Kramatorską, Slovjanską, Konstantinivką, Družkivką.

Ir todėl manau, kad tie kariai, kurie žaidžia raumenimis pasienyje su Europa, – nelabai turi šansų ten pasilikti ir rūkyti Baltarusijoje, laukdami, kad gal kada nors V.Putinas pradės dar vieną karą. Manau, kad iškart pasibaigus pratyboms jie visi iš karto atsidurs fronte su mumis. Tiksliau tariant, Donecko srityje.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą