Kaip, pristatydamas ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį atskirose šalyse, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais departamento vadovas Grigorijus Lukjancevas, Baltijos šalių valdžios institucijos neva rado būdą, kaip „galutinai išspręsti rusų klausimą“.
„Baltijos valstybės atvirai rengiasi masinei rusakalbių gyventojų deportacijai, matyt, tikėdamasi tokiu būdu galutinai išspręsti „rusų klausimą“, – pareiškė pareigūnas.
Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė ketinanti kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl esą sistemiško etninių rusų teisių pažeidimo Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.
Gegužės pabaigoje ministerija tikino, kad Baltijos šalių valdžios institucijos atseit draudžia vartoti rusų kalbą, „perrašo istoriją“ ir vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“.
„Visos pastangos išspręsti nesutarimus derybų būdu pasirodė esančios bevaisės. Todėl mums, akivaizdu, teks kreiptis į teismą su savo pretenzijomis“, – anksčiau sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Šiais metais Valstybės Dūma taip pat pažėrė kaltinimų Baltijos šalims už neva tai sulaužytą pažadą užtikrinti teisingas gyvenimo sąlygas savo teritorijose rusų gyventojams po išstojimo iš Sovietų Sąjungos.
Žemųjų rūmų komiteto Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) reikalams ir ryšiams su tautiečiais pirmininko pavaduotojas Konstantinas Zatulinas pareiškė, kad esą nuo pat pradžių nepriklausomos respublikos įvedė „nepiliečių“ sąvoką. Jo vertinimu, žmonės, turintys tokį statusą, sudaro 30 proc. Estijos ir 40 proc. Latvijos gyventojų.
Kaip rašo estų transliuotojas ERR, iš tiesų Estijoje gyvena apie 60 tūkst. nuolatinių gyventojų su vadinamuoju „pilkuoju pasu“, o tai sudaro 4,6 proc. visų šalies gyventojų.

