Agentūros duomenimis, tiekimas vykdomas per fiktyvias bendroves ir skirtas Rusijos gynybos įmonei „Kupol“, gaminančiai dronus „Harpija-A1“.
Pagal pridedamus dokumentus, įskaitant sutartis, sąskaitas faktūras ir muitinės dokumentus, produkcija iš Pekino gabenama į Maskvą, o vėliau siunčiama į Iževską, kur yra „Kupol“ gamykla. Kaip patikslino trys Europos specialiųjų tarnybų atstovai, variklių užmaskavimas kaip šaldymo įrangos leido išvengti Kinijos eksporto kontrolės patikrinimų.
Transporto dokumentuose, su kuriais susipažino agentūra, nurodyta, kad nuo 2024 m. spalio „Sichuan Airlines“ ir didžiausia Kinijos aviakompanija „China Southern Airlines“ reguliariai pristatydavo šias sudedamąsias kovinių ginklų dalis Rusijos įmonėms.
Vidinis „Kupol“ dokumentas, taip pat patekęs į „Reuters“ žurnalistų rankas, liudija, kad įmonė sudarė sutartį su Rusijos gynybos ministerija dėl daugiau nei 6000 „Garpia-A1“ dronų gamybos šiais metais. Palyginimui: 2024 m. jų buvo pagaminta apie 2000. Pagal tą patį dokumentą, iki 2025 m. balandžio mėn. jau buvo pristatyta daugiau nei 1500 vienetų sudedamųjų dalių.
Kaip teigė Ukrainos karinė žvalgyba komentare „Reuters“, šie tolimos distancijos dronai naudojami atakuoti kariniams ir civiliniams objektams Ukrainos teritorijos gilumoje. Ukrainos vertinimu, Rusija kas mėnesį panaudoja apie 500 tokių dronų.
Rugsėjo mėnesį agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Kupol“ gamina „Harpija“ dronus, naudodama Kinijos technologijas, įskaitant bendrovės „Xiamen Limbach Aviation Engine Co.“ pagamintus L550E variklius.
Praėjus mėnesiui po „Reuters“ pranešimo, Europos Sąjunga ir JAV sankcijas pritaikė kelioms įmonėms, susijusioms su dronų gamyba, įskaitant „Xiamen“.
Po to, remiantis „Reuters“ peržiūrėtomis sąskaitomis, „Kupol“ vidiniu laišku ir transportavimo dokumentais, nauja Kinijos įmonė „Beijing Xichao International Technology and Trade“ perėme „L550E“ variklių tiekimą įmonei „Kupol“.
Kinijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime „Reuters“ teigė, kad nežinojo apie „Harpija“ dalių eksportą ir kad kontroliavo dvejopo naudojimo prekių eksportą į užsienį pagal Kinijos įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus.
-
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai pranešė apie masinius „Starlink“ ryšio sutrikimus visame fronte
-
EVT pirmininkas ragina Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir siekti karo Ukrainoje užbaigimo
-
Po rusų atakos – liepsnoja legendinis Odesos turgus
-
Rusijoje sudužo lėktuvas su 49 žmonėmis: išgyvenusiųjų nėra
-
„Diplomatinis kabukis“: Kyjivo ir Maskvos derybos pasmerktos nesėkmei?
„Kinija visada prieštaravo vienašališkoms sankcijoms, kurios neturi tarptautinės teisės pagrindo ir nėra patvirtintos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos“, – teigiama pareiškime.
