Pasak jų, apie tokią iniciatyvą spalio 9 d. Majamyje vykusių derybų metu, kuriose dalyvavo Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir NATO atstovai, pasisakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
Klausimas dėl įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo buvo aptariamas visapusiško taikos susitarimo kontekste.
Vienas laikraščio pašnekovas pažymėjo, kad buvo išsakyta daugybė idėjų, kaip juos būtų galima panaudoti pasibaigus karui. Tačiau Europos pareigūnai atmetė šią idėją, pareikšdami, kad tai prieštarauja turto kontrolės perdavimui bet kam ir bet kokios jo dalies grąžinimui Maskvai.
„Jiems (amerikiečių derybininkams – red.past.) buvo pasakyta, kad to tiesiog nebus“, — pasakojo šaltinis.
Tuo pat metu, kaip rašo „Financial Times“, Vašingtono pasiūlytas planas sukėlė susirūpinimą europiečiams ir Kyjivui, nes Donaldo Trumpo administracija pastaruoju metu demonstruoja visiškai kitokį požiūrį į spaudimą Maskvai.
Anksčiau laikraštis „The New York Times“ paskelbė, kad JAV pasiūlė Rusijai tris ekonomines paskatas, siekdamos ją įtikinti sudaryti dalines paliaubas kare prieš Ukrainą.
Tarp jų – dalies Vakarų šalyse įšaldyto Rusijos turto atblokavimas. Pažymima, kad šios lėšos buvo vertinamos kaip išankstinė paskata dalinėms paliauboms sudaryti, o ne kaip atlygis už jų įsigaliojimą.
Vakarų šalys įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, kurio vertė siekia 260 mlrd. eurų, po to, kai Maskvos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą. Didžioji lėšų dalis – apie 193 mlrd. – saugoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“.
Pajamos iš šio turto naudojamos finansuoti iki 50 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. 2025 m. pabaigoje Europos Sąjunga patvirtino neribotos trukmės Rusijos turto įšaldymą, kuris galios tol, kol Maskva nenutrauks karo ir nekompensuos Kyjivui padarytos žalos.

