„Islamo valstybė“ kontroliuoja tokią teritoriją Sirijoje ir Irake, kuri, kai kuriais skaičiavimais, prilygsta Jungtinės Karalystės teritorijai.
Negana to, judėjimas užsitikrino kelių dešimčių musulmonų teroristinių organizacijų palaikymą, dar apie dešimt jai paskelbė solidarumą.
Ir visa tai pasiekta per labai trumpą laiką.
„Islamo valstybės“ galios paslaptis nėra susijusi su jų turima kariuomene, kurią sudaro nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. kovotojų. Viskas iš dalies susiję su režimų, kuriuose aktyviai veikia judėjimas, silpnumais.
2014 metais „Islamo valstybės“ kovotojai užėmė didelę Irako teritoriją. Jie pasinaudojo šalies bejėgiškumu – pilietiniu karu.
Panaši situacija ir su Sirija, kurioje pilietinis karas vyksta nuo 2011 metų. Čia džihadistų judėjimas turi didelę įtaką, nes prezidento Basharo al Assado sukurtas režimas tiesiog leidžia klestėti terorizmui.
Judėjimo įtaka juntama ir Libijoje, kurioje po Muamaro Kadhafio nužudymo šalyje vyrauja chaosas.
Tačiau yra daugiau priežasčių, kodėl „Islamo valstybės“ džihadistų kariuomenė sėkmingai plečiasi ir užima naujas teritorijas.
Galios priežastys
Visų pirma, „Islamo valstybė“ laimi. Jie yra nugalėtojai. Sunku tai pripažinti, tačiau jų judėjimas griauna ribas ir paverčia juos laimėtojais. Tai iliustruoja vienas pavyzdys.
2014 metų vasarą „Islamo valstybė“ išplatino vaizdo medžiagą, kurioje matoma, kaip džihadistai su buldozeriu naikina smėlio pylimus, nurodančius Irako ir Sirijos sienų ribas. Šie pylimai yra istoriniai – jie atsirado po Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos teritorijų dalybų Pirmojo pasaulinio karo metu.
Tai buvo simbolinis „Islamo valstybės“ žingsnis – viešai parodyti, kad Vakarų pasaulio pėdsakai nėra pripažįstami arabų pasaulyje.
Antra, jie puikiai žaidžia simbolių žaidimą. Juodos „Islamo valstybės“ vėliavos yra užuomina į posakį, kurį yra pasakęs pranašas Mahometas: „Jei jūs tolumoje matote juodas vėliavas Khorasano kryptimi, eikite ten, jei reikės ir šliaužkite, nes ten rasite Alacho kalifą“.
Kitaip tariant, iš Khorasano – istorinio regiono, kuriame šiuo metu yra Afganistanas – ateis kariuomenė su juodomis vėliavomis. O tarp šių karių – islamo išganytojas.
Trečia „Islamo valstybės“ galios priežastis – jos vadovas Abu Bakras al Baghdadis.
Po to, kai džihadistų judėjimas užėmė antrą pagal dydį Irako miestą Mosulą, Abu Bakras al Baghdadis pasiskelbė esąs kalifas. O tai reiškia, kad jis ne tik „Islamo valstybės“ vadovas, bet ir visų musulmonų vadovas bei lyderis.
Simbolinis „Islamo valstybės“ žingsnis – viešai parodyti, kad Vakarų pasaulio pėdsakai nėra pripažįstami arabų pasaulyje.
Tikintieji jaučia pareigą prisijungti prie „Islamo valstybės“ ir eiti ten, kur juos ves jų lyderis.
Ketvirta priežastis yra šio teroristinio judėjimo narių skaičius. „Al Qaeda“ yra tarsi elitinė grupuotė. Manoma, kad rugsėjo 11-osios įvykių metu „Al Qaeda“ turėjo apie 200 narių, kuriais tapti nėra taip paprasta.
Tuo tarpu „Islamo valstybė“ elgiasi priešingai – priima visus norinčiuosius. Per mėnesį prie džihadistų judėjimo prisijungia apie 1000 naujų narių, kas leidžia formuoti dideles teroristų armijas.
Didžiausia baimė
Šiuo metu tarp „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ matoma priešprieša. Dvi teroristinės organizacijos nepasidalina įtaka – nėra aišku, kuri iš jų džihadistus turi vesti į priekį.
Manoma, kad dvi teroristinės grupuotės nesutaria ne dėl keliamų tikslų, bet dėl asmenybių.
Kaip skelbia JAV pareigūnai, jei bus patvirtinta, kad dėl Rusijos keleivinio lėktuvo katastrofos išties kalta „Islamo valstybė“, tai ji neabejotinai sulauks daugiau rėmėjų ir palaikymo iš kitų teroristinių judėjimų.
Visgi labiausia neramina tai, kad „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ vieną dieną gali susijungti.
