Pasak teisėjo Eloy Velasco, ETA ir FARC grupuotėms „bendradarbiavimas su Venesuelos valdžia“ padėjo rengti sąmokslą nužudyti kelis Kolumbijos pareigūnus Ispanijoje, taip pat ir A.Uribę, nurodoma teisėjo nutartyje.
E.Velasco'as dalyvavimu šiame sąmoksle apkaltino 13 ETA ir FARC narių.
Pasak teisėjo, vienas Revoliucinių ginkluotų Kolumbijos pajėgų (FARC) narys rinko informaciją apie Kolumbijos ambasadą Madride ir buvusio Kolumbijos prezidento Andreso Pastranos, kuris gyvena Ispanijoje, kasdienius maršrutus.
Vėliau FARC grupuotės narys pranešė, kada „nebūtų sunku įvykdyti išpuolį prieš minėtuosius du objektus, kol dar gali tikėtis ETA pagalbos“, nurodoma dokumente.
Todėl FARC grupuotė kreipėsi į ETA separatistus prašydama sekti A.Pastraną, taip pat ir buvusią ambasadorę Ispanijoje Noemi Sanin Pasada, dabartinį viceprezidentą Francisco Santosą Calderoną, buvusį Bogotos merą Antaną Mockų, „siekiant vieną jų nužudyti buvimo Ispanijoje metu“.
„Visai neseniai“ į šį sąrašą buvo įtrauktas ir A.Uribe, teigiama dokumente.
Dėl sąmokslo organizavimo teisėjas pateikė kaltinimus šešiems įtariamiems ETA ir septyniems FARC grupuočių nariams.
Tarp kaltinamųjų atsidūrė ETA narys Arturo Cubillas Fontana, kuris 2005 metais buvo siūlomas į
 |
| „Scanpix“ nuotr./Bogotos meras Antanas Mockus Vilniuje |
Venesuelos žemės ūkio ministro postą ir kurio venesuelietė žmona Goizeder Odriozola Lataillade yra prezidento Hugo Chavezo vyriausybės pareigūnė.
A.C.Fontana buvo atsakingas už ETA operacijas „šioje Lotynų Amerikos dalyje nuo 1999 metų“. Jis „koordinavo ryšius tarp FARC ir ETA grupuočių, o taip pat ETA narių dalyvavimą sprogdinimo ir partizaninio pasipriešinimo kursuose“, sakoma E.Velasco's pareiškime.
Dar du FARC nariai, Edgaras Gustavo Navarro Moralesas ir Victoras Ramonas Vargasas Salazaras, teisėjo yra kaltinami sąmokslu vykdyti žudymus teroristiniais tikslais.
A.Uribe atsisakė pradėti dialogą su FARC grupuote, kuri jau 45 metus kovoja prieš Bogotos valdžią.
Į teroristinių organizacijų sąrašus JAV ir Europos Sąjungoje įtraukta ETA grupuotė yra kaltinama dėl 828 žmonių mirčių, kurių pareikalavo jau 41 metus trunkanti grupuotės kova už nepriklausomą baskų regioną šiaurės Ispanijoje ir pietvakarių Prancūzijoje.
Įtampa tarp Bogotos ir Karakaso išaugo, kai pernai Kolumbija ir Vašingtonas pasirašė susitarimą, leidžiantį JAV kariuomenei naudotis jos teritorijoje esančiomis bazėmis kovojant su narkotikų kontrabanda ir rengiant operacijas prieš sukilėlius.
Atsakydama į šį susitarimą Venesuela įšaldė savo ryšius su Kolumbija.
