„Ekstremalių sutrikimų atveju pradinis laikotarpis yra pats svarbiausias“, – sakoma dokumente, kuriame išdėstyti galimi scenarijai – nuo karo iki kibernetinių atakų, mirtinų ligų ir klimato sukeltų potvynių.
Svarbu pasiruošti prevenciškai
Šis dokumentas nereiškia, kad situacija pasikeitė dramatiškai – labiau akcentuojama pasiruošimo būtinybė.
Planas parengtas praėjus penkeriems metams nuo pirmųjų Covid-19 pandemijos suvaržymų ir trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą atsižvelgiant į tai, kad stichinės nelaimės ir finansiniai sukrėtimai kelia nuolatinę grėsmę. „Nė viena iš pastarųjų metų didžiųjų krizių nebuvo pavienė ar trumpalaikė, – rašoma dokumente. – Europa negali sau leisti likti tik reaguojanti.“
Planuojama, kad trečiadienį strategiją pristatys Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Roxana Minzatu. Prieš paskelbdama pranešimą R.Minzatu portalui „Politico“ sakė, kad jos žinia yra „sutvarkykite stogą, kol šviečia saulė“, ir pridūrė, kad Komisijos tikslas yra „padėti asmenims... namų ūkių lygmeniu“.
Remiantis 17 puslapių projektu, strategija turėtų „sukurti saugią ir atsparią ES, turinčią gebėjimų, reikalingų numatyti ir valdyti grėsmes bei pavojus, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ar kilmės“.
Tai apima gairių šalims narėms teikimą, kurios „aprėptų būtiniausių atsargų saugojimą, krizių planavimą, galimybę naudotis pastogėmis, priemones, skirtas užtikrinti galimybę naudotis svarbiausia žeme ir erdve“, teigiama pasiūlyme.
Praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Europa paskelbė savo pirmąją gynybos strategiją, parengties plane teigiama, kad ES ir jos šalims „neatidėliotinai“ reikia stiprinti pasirengimą visuose sektoriuose.
Priešiškai nusiteikę veikėjai
Pasirengimas karui yra vienas iš svarbiausių. Strategijoje nepateikiama jokių naujų gynybos iniciatyvų, tačiau siūlomas krizių valdymo modelis, paremtas Šiaurės Europos šalių pavyzdžiu, kuriame dalyvauja visa visuomenė – nuo piliečių iki įmonių ir vyriausybių. Komisijos planas remiasi Niinisto ataskaitos išvadomis, kuriose pateikti pasiūlymai, kaip pagerinti ES pasirengimą karui ir civilinę gynybą.
Geopolitinio konflikto grėsmė gali kilti tiek virtualiai, tiek karinių puolimų forma.
Projekte teigiama, kad Europa turėtų būti geriau pasirengusi kibernetinėms atakoms. Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusija suaktyvino veiklą kibernetinėje erdvėje, be kita ko, taikydamasi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos tinklus. Ypač padaugėjo kibernetinių atakų Europos rytiniame flange.
Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja taip pat nuolat taikosi į Vakarų vyriausybes, bendroves ir kitas svarbias institucijas. Dokumente teigiama, kad valstybių remiamos hibridinės ir kibernetinės atakos tapo „nuolatiniu šiandienos realybės bruožu“.
Vienas iš svarbiausių pasiūlymų – sukurti „Europos kibernetinio saugumo įspėjimo sistemą“, kuri, pasak Komisijos, pagerintų Europos grėsmių aptikimą ir informuotumą apie padėtį. Taip pat siūloma rengti skaitmeninius mokymus ir teikti pagalbą šalims, kurios tikisi įstoti į ES, ir raginama aktyviau naudoti kibernetinę diplomatiją bei geriau bendradarbiauti su NATO.
Įmonėms taip pat tenka aktyvus vaidmuo pasirengimo srityje, nes reikia ne tik dalytis informacija, bet ir dalyvauti „strateginio prognozavimo ir numatymo iniciatyvose“ bei mokymuose.
„ES turi skatinti viešųjų ir privačiųjų organizacijų bendradarbiavimą strateginiuose sektoriuose, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje, užtikrindama, kad darbo jėgos poreikiai ir švietimo pasiūla būtų suderinti“, – teigiama projekte.
Stichinės nelaimės
Pasak R.Minzatu, pasirengimas – tai „ne tik galimas žmogaus sukeltas konfliktas“. Tai susiję su tuo, kaip reaguojame į potvynius; matėme, kas nutiko Ispanijoje“, kuri praėjusiais metais nukentėjo nuo, pasak jos, monstriško potvynio, nusinešusio šimtų žmonių gyvybes.
Pasak R.Minzatu, daugelis žmonių nežino, ką daryti ištikus stichinėms nelaimėms. „Visoms tokio pobūdžio krizėms reikia tam tikrų pagrindinių įgūdžių, tam tikro supratimo ir žinių apie tai, ką daryti pirmiausia“, – sakė ji.
Komisija siūlo ES masto atsargų kaupimo strategiją, kad būtų sustiprinta galimybė naudotis svarbiausiais ištekliais, įskaitant reagavimo į ekstremalias situacijas ir nelaimes priemones, medicinos atsakomąsias priemones, svarbiausias žaliavas, energetikos įrangą ir galbūt maistą bei vandenį. Ataskaitoje teigiama, kad ši strategija apjungs centralizuotas ES atsargas ir šalių įnašus.
Be to, Komisija nori sustiprinti reagavimo į krizes koordinavimą ir sukurti „krizių koordinavimo centrą“, kuris remtųsi jau veikiančiu Reagavimo į ekstremalias situacijas koordinavimo centru. Šis centras daugiausia dėmesio skirs krizių padarinių numatymui ir valdymui visuose sektoriuose, teiks paramą pagrindinėms tarnyboms krizių valdymo srityje ir stebės bendrą reagavimą į krizes.
Kai kurios ES šalys nori sutelkti investicijas į gynybą, kitos mano, kad svarbesni yra su klimatu susiję klausimai. R.Minzatu teigė, kad tai yra dvi tos pačios monetos pusės.
„Negalite turėti gynybos, negalite turėti ekologiškos Europos be pasirengimo, o pasirengimo negalite turėti ignoruodami žaliąsias iniciatyvas ir žaliuosius [ES] tikslus“, – sakė ji.
Taip pat bus pristatyta strategija, skirta remti medicinines atsakomąsias priemones, skirtas kovai su grėsmėmis visuomenės sveikatai, kurias papildys nenumatytų atvejų atsargos, siūlomos Būtiniausių vaistų įstatyme.
Svarbu turėti prieigą prie grynųjų pinigų
Norint būti geriau pasirengusiems, taip pat reikės turėti lankstesnę prieigą prie grynųjų pinigų.
Komisija siūlo peržiūrėti reagavimo į krizes finansines priemones, kad būtų užtikrintas krizių finansavimo mechanizmų mastelio keitimas ir galimybė juos pritaikyti prie kintančios rizikos ir krizių. Vykdomoji valdžia taip pat planuoja įtraukti pasirengimą į ES išorės investicijas, be kita ko, didindama prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo projektų įgyvendinimą šalyse partnerėse.
Siekdama įtvirtinti šias priemones, Komisija svarsto naują teisės aktų rinkinį, kuriame būtų nustatyti standartai ir išmatuojami ilgalaikiai pasirengimo tikslai.
