Izraelio aviacijai ir artilerijai penktąją dieną atakuojant palestiniečių teritoriją, kurioje žuvo jau apie 380 žmonių, JAV prezidentas dar neišsakė savo pozicijos, nors nedelsdamas reagavo į praeitą mėnesį Mumbajuje vykusias kovotojų atakas ir plačiai komentavo JAV ekonomikos problemas.
„Jis nori būti atsargus ir, manau, liks atsargus, nes arabų ir Izraelio konfliktas nėra vienas iš jo prioritetų“, – sakė Hassanas Nafaa, Egipto politologas ir Amane veikiančio Arabų minties forumo generalinis sekretorius.
„Obamos padėtis labai nesaugi. Žydų lobistai perspėjo jo nerinkti, todėl jis tebetyli (dėl Gazos)“, – pridūrė Hilalas Khashanas, Beirute įsikūrusio Amerikos universiteto politologijos profesorius.
„Jeigu Obama ir toliau tylės... jo tyla bus suprantama kaip pritarimas Izraelio karui Gazoje ir sukels realių pasekmių“, – sakė Paulas Woodwardas, atstovaujantis Konfliktų forumui. Ši organizacija siekia pakeisti Vakarų šalių požiūrį į islamistų judėjimus, tokius kaip „Hamas“.
Arabų pasaulis iš esmės entuziastingai sutiko B.Obamos pergalę lapkritį vykusiuose rinkimuose. Tikėtasi, kad naujas veidas Baltuosiuose rūmuose bus geriau negu kadenciją baigiantis JAV prezidentas George'as W.Bushas, kuris surengė invaziją į Iraką ir buvo ištikimas Izraelio sąjungininkas.
Tačiau paaiškėjus B.Obamos būsimosios užsienio politikos komandos sudėčiai, ypač jam paskyrus Hillary Clinton valstybės sekretore, o Rahmą Emanuelį – administracijos vadovu, pradėta abejoti, ar šioje srityje įvyks didesnių permainų.
„Esu nusiteikęs labai pesimistiškai... nes matydamas, kokie žmonės supa išrinktąjį prezidentą Obamą, suvokiu, kad jie yra geriausi Izraelio draugai, kurie nedrįsta atsiriboti nuo Izraelio Vyriausybės pozicijų“, – sakė Mustapha el Sayedas iš Kairo universiteto.
Kitaip nei kitų didžiųjų šalių vyriausybės, G.W.Busho administracija neparagino nedelsiant nutraukti ugnies. Tokia Baltųjų rūmų pozicija labai primena taktiką, kurios Vašingtonas laikėsi Izraeliui įsiveržus į Libaną 2006 metais.
JAV prieštaravo ugnies nutraukimui Libane, kol paaiškėjo, kad Izraelis nesugebės įgyvendinti išsikeltų uždavinių kare su „Hezbollah“ partizanais, o Izraelio karių aukų skaičius pernelyg išaugo.
Pasak H.Nafaa, viena iš Izraelio Vyriausybės sprendimo šiuo metu atakuoti „Hamas“ priežasčių – abejonės, ar B.Obama palaikys Tel Avivo veiksmus, kai naujasis JAV prezidentas bus prisaikdintas sausio 20 dieną.
„Tačiau ji (Izraelio Vyriausybė) žino turinti visokeriopą Busho paramą“, – pridūrė politologas.
Kita vertus, karo kampanijos Gazos ruože padariniai neabejotinai paveiks geopolitinį klimatą, kuriame teks dirbti B.Obamai.
Jeigu Izraelis nesugebės įveikti „Hamas“, šis islamistų judėjimas gali dar labiau sustiprėti ir nustelbti palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso ir Egipto Vyriausybės įtaką. Šios dvi arabų pasaulio jėgos smarkiai lemia JAV pozicijas arabų ir Izraelio politikos atžvilgiu.
Jeigu Izraeliui pasisektų likviduoti raketų atakų iš Gazos ruožo grėsmę, B.Obamai būtų lengviau atgaivinti tiesiogines Izraelio ir M.Abbaso taikos derybas, kurios galėtų baigtis palestiniečių valstybės sukūrimu.
