Ukraina: virš Baltarusijos numušta raketa gali būti Rusijos gudrybė

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos raketų smūgiai tik dar labiau įstumia ją į aklavietę.

„Su kiekviena tokia raketų ataka Rusija tik dar giliau atsiduria aklavietėje. Jie turi vis mažiau ir mažiau raketų.

Vietoj to didžiausio pasaulyje teroristo statusas dar ilgai turės pasekmių Rusijai ir jos piliečiams. Ir kiekviena raketa tik patvirtina, kad visa tai turi baigtis tribunolu. Taip ir bus“, - kalba V.Zelenskis, kurį cituoja pravda.ua.

V.Zelenskis taip pat padėkojo oro pajėgų naikintuvams, Ukrainos oro gynybos pajėgoms, kurios sėkmingai dar vieną Rusijos ataką.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad virš Baltarusijos teritorijos numušta raketa galėjo būti Maskvos žingsnis, kuriuo siekta įtraukti Minską į karą. 

„Ukrainos pusė neatmeta galimybės, kad tai buvo tyčinė provokacija iš... Rusijos, kuri nustatė tokį maršrutą savo sparnuotosioms raketoms, kad išprovokuotų jų perėmimą oro erdvėje virš Baltarusijos teritorijos“, – sakoma gynybos ministerijos pareiškime. 

Dėl Rusijos raketų smūgių Ukrainai ketvirtadienį buvo padaryta „reikšminga žala“ nacionaliniam elektros energijos tinklui, kuris ir taip jau buvo nuniokotas pakartotinio bombardavimo, teigė pareigūnai.

„Deja, dėl didelių tinklo pažeidimų mums sunku tiekti elektros energiją Charkivo, Kyjivo, Odesos, Mykolajivo, Chersono ir Lvivo srityse“, – informavo Ukrainos energetikos operatoriaus „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis.

Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti šį rytą jo teritorijoje nusileidusios raketos nuolaužos.

Dėl naujos masinės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą Kyjivo regione 250 000 namų ūkių neturi elektros energijos, sakė regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

„Nuo 17 val. be elektros energijos liko 250 000 abonentų. ...Esu įsitikinęs, kad po kelių valandų padėtis grįš į vakarykštį lygį“, - sakė O.Kuleba.

Apšaudyta Ukraina

+1

Nuo karo pradžios Ukrainos uostuose įstrigo 331 užsienio komercinių laivų jūreivis – jie jau beveik metus negali išplaukti iš uostų, įskaitant Odesą ir Mariupolį, ir stengiasi gauti maisto bei medicininę pagalbą, rašo „Foreign Policy“.

Dėl karo tapo daug sunkiau išlaikyti laivus ir aprūpinti įgulas maistu bei medikamentais. Kaip pokalbyje su „Foreign Policy“ pažymėjo Tarptautinių laivybos rūmų (ICS) įdarbinimo direktorė Natalie Shaw, sąlygos tokiuose laivuose yra „pasibaisėtinos“.

„Jie neturi galimybės apsirūpinti maisto produktais. Jie negali gauti medicininės priežiūros. Daug detalių nežinome, nes saugumo sumetimais jiems buvo įsakyta išjungti radijo imtuvus“, – dalijasi N.Shaw.

Demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro sociologinės tarnybos, bendradarbiaujant su „European Pravda“, atliktos apklausos rezultatai rodo, kad  79,4 proc. respondentų pasisakė už Ukrainos narystę Europos Sąjungoje.

7,9 proc. nepritaria tokiam sprendimui, dar 12,8 proc. nėra apsisprendę dėl atsakymo.

Apklausa taip pat parodė, kad dauguma Ukrainos piliečių mano, jog Ukrainos įstojimas į NATO yra geriausia galimybė užtikrinti nacionalinį saugumą po Rusijos agresijos.

Apklausa atlikta 2022 m. gruodžio 13-21 d. Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, kuriose nevyksta karo veiksmai.

Minsko valdžia ketvirtadienį iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketos, kuri nukrito ketvirtadienį netoli vakarinio Baltarusijos Bresto miesto.

„Buvo pareikštas griežtas protestas dėl priešlėktuvinės valdomosios raketos S-300 paleidimo iš Ukrainos teritorijos“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.

Okupuoto Krymo šiaurėje esančio Džankojaus miesto rajone gruodžio 29-osios rytą pasigirdo sprogimai. Vietos gyventojai pasakojo apie bepiločio lėktuvo ataką Rusijos karinėje bazėje, rašė kanalas „Crimean Wind“.

„Ukrainos dronai tariamai atakavo Rusijos bazę Travneve kaimo rajone ir Azovo stotį netoli Džankojaus“, – rašo kanalas su nuoroda į įvykio liudininkus.

Leidinio duomenimis, Azovo stotyje okupantai įrengė amunicijos sandėlį ir karinės technikos, įskaitant priešlėktuvinę raketą „Grad“, saugojimo bazę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vaizdo ryšiu kalbėsis su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Kremlius, Rusijai siekiant stiprinti santykius su Pekinu. 

„Bus labai svarbu apsikeisti nuomonėmis apie opiausias regionines problemas: tas, kurios yra artimesnės mums, Rusijai, ir tas, kurios yra artimesnės Kinijai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. 

„Vadovaudamiesi tikros strateginės partnerystės dvasia, mūsų lyderiai aptars šias problemas“, – teigė D.Peskovas.

Atsižvelgdamas į tarptautinį pasmerkimą ir Vakarų sankcijas dėl Maskvos puolimo Ukrainoje, V.Putinas siekia stiprinti ryšius su Pekinu ir skatinti ekonominį bendradarbiavimą.

Šį mėnesį Rusija ir Kinija surengė bendras jūrų pratybas, kurias Rusijos kariuomenės vadas pavadino atsaku į „agresyvią“ Jungtinių Valstijų karinę poziciją Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Praėjusią savaitę V.Putinas iškilmingai atidarė dujų telkinį Rytų Sibire, kuris leis Rusijai padidinti energijos eksportą į Kiniją, Vakarams siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo Maskvos po Kremliaus išpuolio Ukrainoje. 

Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija suartėjo dėl vadinamųjų santykių „be limitų“, kurie yra atsvara JAV dominavimui pasaulyje. 

Pagrindinė Rusijos sąjungininkė Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos priešlėktuvinė gynyba numušė iš Ukrainos teritorijos paleistą raketą – tai pirmas toks incidentas nuo Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios.

Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad raketa buvo numušta apie 10 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, o jos nuolaužos aptiktos kaime vakarinėje Bresto srityje, kuri ribojasi su Ukraina ir Lenkija.

„Preliminariai nustatyta, kad fragmentai priklauso iš Ukrainos teritorijos paleistai priešlėktuvinei valdomajai raketai S-300“, – sakoma ministerijos pranešime.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka „buvo nedelsiant informuotas“, sakoma pareiškime, paskelbtame prezidentūrai artimame „Telegram“ kanale.

Kol kas nebuvo informacijos apie galimus sužeidimus ar aukas.

Lapkritį raketa nukrito NATO narės Lenkijos kaime ir nusinešė dviejų žmonių gyvybes, taip sukeldama susirūpinimą, kad JAV vadovaujamas aljansas bus įtrauktas į konfliktą Ukrainoje.

Rusija neigia paleidusi raketą, o Varšuva teigė, kad tai greičiausiai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, skirta Rusijos atakoms atremti. 

Rusija naudojasi Baltarusijos teritorija kaip paleidimo aikštele savo puolimui Ukrainoje. 

Spalį Baltarusija pareiškė, kad kartu su Maskva steigia bendras regionines pajėgas, į buvusią sovietinę šalį atvykus keliems tūkstančiams Rusijos karių. 

Šis žingsnis paskatino nerimą, kad Minskas taip pat gali nusiųsti karius į Ukrainą. 

Rusija anksčiau ketvirtadienį apšaudė Ukrainą raketomis, o ukrainiečių kariuomenė pranešė, kad oro gynybos sistemos numušė 54 iš 69 raketų.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį numušė droną netoli Engelso – Rusijos strateginių orlaivių bazės, esančios už kelių šimtų kilometrų nuo Ukrainos sienos, pranešė regiono valdžia.

Centriniame Saratovo regione esantis Engelsas yra Rusijos lėktuvų, kurie, Kyjivo teigimu, buvo naudojami atakuoti Ukrainai, bazė.

Šį mėnesį Engelso bazė jau du kartus tapo mirtinų išpuolių, dėl kurių Maskva kaltina Ukrainą, taikiniu.

„Engelso rajone įjungta priešlėktuvinės gynybos sistema“, – socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Romanas Busarginas.

Jis sakė, kad dronas buvo numuštas ir niekas nenukentėjo.

Tačiau nuolaužos apgadino privataus namo tvorą, automobilį ir garažą bei išdaužė namo balkono langus, teigė R.Busarginas.

Pirmadienį Rusija pranešė, kad virš Engelso aerodromo numušė droną ir kad nuo krintančių nuolaužų žuvo trys žmonės.

Gruodžio 5 dieną Maskva pareiškė, kad Ukrainos sovietiniai dronai sukėlė sprogimus Engelso aerodrome ir kitoje bazėje Riazanės regione. Per tuos išpuolius žuvo trys žmonės.

Atakos Engelse – tai didžiausi smūgiai į Rusijos teritoriją, apie kuriuos pranešta nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo puolimą Ukrainoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį ryte dideliai daliai Ukrainos smogusią naujausią Rusijos raketų atakų bangą pavadino „beprasmiu barbariškumu“.

„Beprasmis barbarizmas. Tai vieninteliai žodžiai, kurie ateina į galvą, matant, kaip Rusija prieš Naujuosius metus pradeda dar vieną raketų ataką prieš taikius Ukrainos miestus“, – tviteryje paskelbė D.Kuleba ir pridūrė, kad tokių atakų akivaizdoje „negali būti jokio neutralumo“.

Rusijos raketų ugnis, viena didžiausių atakų bangų nuo invazijos pradžios, ketvirtadienį smogė keliems Ukrainos miestams. Vėl buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, kai kuriuose miestuose nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Ketvirtadienį Rusija antrą kartą per dieną atakavo Charkivą. Mieste paskelbtas oro antskrydžio pavojaus signalas, po kurio nuaidėjo sprogimai.

Meras Ihoris Terechovas patvirtino informaciją, kad miestą vėl puola rusai. Anot jo, dabar okupantai apšaudė pramonės rajono infrastruktūrą.

„Charkovas vėl kenčia nuo smūgių. Dabar atakuojama yra pramonės rajono infrastruktūra. Informacija apie padarytą žalą ir aukas tikslinama“, – sakoma jo pranešime.

Gruodžio 29-osios rytą netoli Gorbačios kaimo Baltarusijos Bresto srityje nukrito raketa S-300, pranešė vietos žiniasklaida.

„Vietiniuose VK leidiniuose buvo informacijos, kad šįryt netoli Gorbačios kaimo priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė raketą, pagal pirmąją informaciją aukų nebuvo“, – paskelbė „Belarusian Hajun“

Tuo metu Baltarusijos valstybinė žiniasklaida skelbė, kad į jos teritoriją atskrido Ukrainos raketa. 

„Apie incidentą nedelsiant buvo pranešta valstybės vadovui. Jo nurodymu Tyrimų komiteto ir Gynybos ministerijos specialistų grupė tiria incidento priežastis. 

„Ukrainska Pravda“ nuotr./Raketa Baltarusijos teritorijoje

Remiantis turima informacija, svarstomos dvi pagrindinės incidento versijos: raketa įskrido į Baltarusijos teritoriją, panašiai kaip neseniai Lenkijoje įvykusio incidento metu, kai raketa skrido ne į tą pusę, arba raketa buvo numušta Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – rašoma pranešime.

Rusija neigia paleidusi raketą, o Varšuva teigė, kad tai greičiausiai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, skirta Rusijos atakoms atremti. 

Pasak Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, įvykio vietoje dirba Tyrimų komiteto, Vidaus reikalų ministerijos ir Gynybos ministerijos specialistai. Kol kas nėra informacijos apie nukentėjusiuosius.

Ukrainos vakarinio Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanale paskelbė operatyvinę informaciją apie šį rytą įvykdytus raketų smūgius. Jis informuoja gyventojus:

„Šiandien mūsų valstybės teritorijoje įvyko dar viena masinė Rusijos raketų ataka. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 70 proc. virš Lvivo srities skridusių raketų. Raketos apgadino energetikos infrastruktūrą. Informacijos apie nukentėjusiuosius šiuo metu nėra“, – M.Kozyckis informavo Ukrainos gyventojus.

Lvivo srityje dėl pažeistos energetikos infrastruktūros buvo taikomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai. Nuo 11.40 val. ryto Lvivo srityje elektros neturi daugiau kaip 470 tūkst. abonentų. Sudėtingiausia yra atkurti elektros energijos tiekimą Lvive ir aplinkiniuose miestuose. Energetikos įmonės jau pradėjo remonto darbus ir iki dienos pabaigos planuoja atkurti elektros energijos tiekimą srities centre.

Ukrainos oro gynyba ketvirtadienio rytą per naują atakų bangą numušė 54 iš 69 Rusijos paleistų raketų, pranešė Ukrainos kariuomenė.

„Preliminariais duomenimis, iš viso buvo paleistos 69 raketos. Numuštos 54 priešo sparnuotosios raketos“, – sakė Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas.

Prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas anksčiau sakė, kad buvo paleista daugiau kaip 120 raketų.

Periodiniai sprogimai aerodromuose giliai Rusijos Federacijos teritorijoje rodo problemas su šalies oro gynybos priemonėmis, mano britų žvalgyba.

Remiantis naujausiu britų žvalgybos pranešimu, Engelso aerodrome, kuriame yra dislokuoti strateginiai bombonešiai, pastarosiomis dienomis jau kelis kartus įvyko sprogimai. 

„Ilgą laiką Rusija skyrė didelį dėmesį pažangioms antžeminėms oro gynybos sistemoms, tačiau vis labiau tampa akivaizdu, kad Rusijos Federacijai nėra lengva atremti oro grėsmes teritorijos gilumoje“, – teigiama pranešime.

Analitikai pažymėjo, kad didžiausias iššūkis Rusijos Federacijai yra didelis vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, tokių kaip „Pancir-S1“, kurios galėtų atremti dronus, poreikis.

Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymėjo, kad rusams šios sistemos buvo reikalingos norint apsaugoti objektus, tokius kaip Engelso aerodromas, ir uždengti erdvę netoli fronto linijos Ukrainoje.

Oficialiame Kyjivo valstybinės administracijos „Telegram“ kanale pareikšta, kad situacija sostinėje grįžo į įprastas vėžes. Tačiau paskelbtas perspėjimas gyventojams: „Prašome sekti pranešimus ir grįžti į slėptuvę, jei sirena vėl suskambės.“

Apšaudyta Ukraina

+1

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka pranešė, kad per Rusijos ataką prieš medicinos įstaigą neseniai išvaduotame Chersone buvo sužeisti du žmonės.

„Medicinos įstaigos apšaudomos beveik kasdien. Anądien tai buvo gimdymo namai. Šiandien dėl rusų apšaudymo mieste nukentėjo regioninis kardiologijos dispanseris. Sužeisti du žmonės: apsaugos darbuotojas ir katilinės darbuotojas. Sugriautas vieno iš pastatų stogas, langai ir fasadas“, – susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanale paskelbė K.Tymošenka.

„Reuters“/„Scanpix“/Raketos pėdsakai virš Kyjivo

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paskelbė, kad Ukrainos sostinėje po atakų sužeisti trys asmenys, viena iš jų – 14 metų mergina. 

Kyjivo regiono administracija pranešė, kad numuštos Rusijos raketos nuolaužos apgadino privatų pastatą Darnyckio rajone ir netoliese stovintį automobilį.

„Reuters“/„Scanpix“/Gelbėtojai dirba prie privačių namų, smarkiai apgadintų per Rusijos raketų smūgius Kyjive

Tuo tarpu Kyjivo meras Vitalijus Klyčko susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanale paskelbė naujausią informaciją apie elektros energijos tiekimo padėtį sostinėje, sakydamas, kad 40 proc. gyventojų neturi elektros.

„Po raketų atakos 40 proc. sostinės vartotojų neturi elektros energijos. Taip yra dėl būtinų saugos priemonių, kurias energetikai naudoja oro pavojaus metu. Šiuo metu energetikai dirba, kad būtų atkurtas elektros energijos tiekimas. Šiluma ir vanduo miestui tiekiami kaip įprastai“, – paskelbė V.Klyčko.

Ukrainos gynybos ministerija po šį rytą Rusijos surengtų raketų atakų tviteryje paskelbė iššaukiantį pareiškimą.

„Vieną masiškiausių raketų atakų nuo invazijos pradžios Rusijos teroristai paliko paskutinėms metų dienoms. Jie svajoja, kad ukrainiečiai Naujuosius metus švęstų tamsoje ir šaltyje. Tačiau jie negali nugalėti Ukrainos žmonių“, – teigiama Gynybos ministerijos įraše.

„Unian“ praneša, kad virš Rusijos strateginio Engelso oro uosto vėl girdimi sprogimai. Teigiama, kad veikia oro gynybos sistema. 

Oro gynybos pajėgos virš Ukrainos sostinės sunaikino 16 priešo raketų, sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

„Preliminariais oro gynybos pajėgų duomenimis, virš Kijevo buvo sunaikinta 15 raketų“, – teigė jis. 

Didžiosios Britanijos ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons tviteryje paskelbė, kad šį rytą paleistos raketos rodo, jog „Rusija nenori taikos su Ukraina, Rusija nori pavergti Ukrainą“.

Po naujų Rusijos raketų smūgių ketvirtadienio rytą didžioji Ukrainos vakarinio Lvivo miesto dalis liko be elektros, pranešė meras.

„Devyniasdešimt procentų miesto yra be elektros“, – socialiniuose tinkluose pranešė Andrijus Sadovyjus, taip pat įspėdamas apie galimą vandens tiekimo nutraukimą.

„Laukiame daugiau informacijos iš energetikos ekspertų. Mieste nevažinėja tramvajai ir troleibusai“, – nurodė jis.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paskelbė, kad Ukrainos sostinėje po atakų sužeisti trys asmenys, viena iš jų – 14 metų mergina.

Odesos gubernatorius Maksymas Marčenka susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanale paskelbė, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba virš regiono numušė 21 raketą.

„Priešlėktuvinės gynybos daliniai virš regiono numušė 21 raketą!!! Vienos priešo raketos fragmentai nukrito ant gyvenamojo namo, laimei, aukų nebuvo. Deja, dėl raketų smūgių pažeista energetikos infrastruktūra, todėl regione avariniu būdu nutrauktas elektros energijos tiekimas. Visos tarnybos yra vietoje ir veikia“, – pranešė M.Marčenka.

„Gruodžio 29-oji. Masinė raketų ataka... Priešas atakuoja Ukrainą iš įvairių krypčių iš oro ir jūros leidžiamomis sparnuotosiomis raketomis iš strateginių lėktuvų ir laivų“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Kyjivo regiono administracija pranešė, kad numuštos Rusijos raketos nuolaužos apgadino privatų pastatą Darnyckio rajone ir netoliese stovintį automobilį.

Ketvirtadienio išpuolis yra naujausias iš virtinės Rusijos smūgių. Nuo spalio Maskva kone kas savaitę rengia atakas, nukreiptas prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą visoje Ukrainoje. 

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas tviteryje paskelbė, jog šį rytą Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei 120 raketų.

Pasak M.Podoliako, „blogasis Rusijos pasaulis“ virš Ukrainos paleido daugiau nei 120 raketų, kad sunaikintų svarbią infrastruktūrą ir masiškai žudytų civilius gyventojus.

Referuodamas į neseniai iš Rusijos pusės nuskambėjusias kalbas apie tai, ko reikėtų, kad būtų pereita prie taikaus susitarimo, M.Podoliakas sarkastiškai pridūrė, kad laukia tolesnių „taikdarių“ pasiūlymų dėl „taikaus susitarimo“, „saugumo garantijų Rusijos Federacijai“ ir [nepageidaujamų] provokacijų.

Naujienų portalo „Kyiv Independent“ žurnalistė Iryna Matvijišyna pranešė, kad sprogimai girdimi ir Lvivo srityje, kuri yra Ukrainos vakaruose, toli nuo invazijos ir okupacijos fronto linijos:

„Lvivo srityje nuskambėjo du garsūs sprogimai. Sudrebėjo mano namas“.

„Dar vienas sprogimas Lvive, atrodė, kad prasidėjo žemės drebėjimas...Daugiau raketų šiuo metu nutaikyta į Kyjivą“.

Šiuo metu įvykiai Ukrainoje klostosi labai sparčiai – panašu, kad Rusija pradėjo raketų atakas iš oro ir jūros. Kyjive dirbantys užsienio žurnalistai praneša apie tolesnius garsius sprogimus sostinėje.

Leidinio „The Economist“ žurnalistas: „Centriniame Kyjive aidi garsūs sprogimai“.

Karo žurnalistas Nolanas Petersonas: „Kyjive – ką tik išgirdau kelis sprogimus. Nežinau, iš kur jie sklinda, bet mano buvimo vietoje miesto centre girdėjosi garsiai. Mums paskelbtas oro pavojus.“

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ kanale taip pat patvirtino, kad sostinėje įvyko „keli sprogimai“.

Visoje Ukrainoje, išskyrus kelias vakarines sritis, ketvirtadienį paskelbtas oro pavojus, o, pareigūnai pranešė apie rusų leidžiamas raketas.

Mykolajivo administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė apie pirmuosius Rusijos raketų paleidimus, jos skrieja link Sumų.

Sprogimų garsai girdimi Kyjive ir regione. Pirminiais duomenimis, veikia oro gynybos sistemos.

Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas informavo, kad virš Sumų srities sėkmingai numušta viena raketa.

Taip pat pranešama apie sprogimus Odesos srityje. Ten irgi suveikė oro gynybos sistema.

Žytomyro administracijos vadovas Vitalijus Bunečka irgi pranešė apie veikiančią oro gynybos sistemą ir paragino žmones likti slėptuvėse.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius pranešė, kad ketvirtadienį Rusija planuoja keliomis bangomis paleisti daugiau kaip 100 raketų.

„Reuters“ korespondento ir vietos žiniasklaidos pranešimų duomenimis, šįryt sprogimai buvo girdimi Kyjive, Žytomyre ir Odesoje.

Odesos ir Dniepropetrovsko regionuose buvo paskelbti elektros energijos tiekimo nutraukimai, siekiant sumažinti galimą žalą energetikos infrastruktūrai.

Prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad keliomis bangomis atskrido daugiau nei 100 raketų, o visoje šalyje buvo girdėti oro pavojaus signalai.

Kyjivo karinės administracijos atstovai susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ taip pat ką tik paskelbė: „Kyjive! Priešlėktuvinė gynyba veikia! Išlikite ramūs! Likite slėptuvėse, kol suveiks oro pavojaus signalas!“

Tikimasi, jog tai ženklas, kad raketos buvo numuštos.

Kyrylo Budanovas, Ukrainos karinės žvalgybos agentūros vadovas, apie kovas išsakė panašią nuomonę kaip ir Karo studijų instituto ekspertai, įvertinę situaciją Bachmute. 

K.Budanovo teigimu, kad aklavietėje atsidūrė ne tik kovos Bachmute, bet ir visoje Ukrainoje: „nei Ukraina, nei Rusija nepajėgios padaryti reikšmingos pažangos“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kareiviai Bachmute

„Situacija tiesiog įstrigusi... Ji nejuda iš vietos“, – interviu vienai naujienų agentūrai sakė K.Budanovas.

Karinės žvalgybos agentūros vadovas mano, jog Rusija nebeturi, kur dėtis, tačiau Ukraina „negali jų visapusiškai įveikti visomis kryptimis“, kol laukia ginklų.

Nuo 2022 m. rugsėjo Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 420 raketų ir beveik tiek pat dronų, paskelbė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

„Spalio 11-ąją, pirmojo masinio apšaudymo dieną, visi laikė atakų prieš energetikos infrastruktūrą atskaitos tašku. Tačiau rugsėjo 11 d. buvo smogta Charkivo šiluminei elektrinei – tada ir pradėtas puolimas prieš mūsų infrastruktūrą. Nuo rugsėjo priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė daugiau nei 420 raketų ir 430 dronų kamikadzių, bet, žinoma, atakavusių skaičius yra didesnis“, – sakė J.Ihnatas.

Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija nebeturi pakankamai raketų masiniams smūgiams.

„Iš tiesų kalbame apie tai, kad priešas jau panaudojo daug raketų. Raketnešių dar yra, bet tai neįrodo, kad jiems pakaks raketų. Jei rusai jų būtų turėję daugiau, būtų daugiau ir šaudę“, – reziumavo J.Ihnatas.

Ketvirtadienio rytą visuose Ukrainos regionuose, išskyrus vakarinius, paskelbtas oro pavojus.

Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė „Pietūs“, 5.33 val. pietiniuose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. 06.04 val. pavojus buvo paskelbtas visuose regionuose, išskyrus vakarinius.

Operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad į Juodąją jūrą išplaukė du raketas nešantys laivai, galintys paleisti 16 raketų „Kalibr“. Be to, pastebėtas strateginės aviacijos aktyvumas.

Šiuo metu, pasak Odesos srities karinės administacijos atstovo spaudai Serhijaus Bratčuko, prie raketnešių Juodojoje jūroje prisidėjo dar vienas povandeninis laivas. Tai dar keturios papildomos raketos „Kalibr“.

Rusijos pajėgos pradėjo rengtis „lemiamiems veiksmams“ Luhansko srityje. Apie tai skelbia Karo studijų institutas (ISW). Pasak karinių ekspertų, rusai greičiausiai ruošiasi lemiamiems veiksmams Luhansko srityje, nors kol kas neaišku, ar tai bus gynybinės, ar puolamosios operacijos. Tačiau jie pažymėjo, kad tai gali būti „lemiamas puolimas“.

ISW pastebi, kad Rusijos pajėgos toliau kaupia karinę techniką ir pajėgas Luhanske. Anksčiau Chersono regione veikusios desantininkų grupės dabar perkeltos į Luhansko sritį.

ISW nuomone, mažiau tikėtina, jog rusai žiemą pradės naują puolimą Zaporižios regione.

Ekspertai taip pat mano, kad Rusijos puolimas prie Bachmuto tikriausiai artėja prie kulminacijos. Ekspertai pateikė pavyzdį, kad JAV karinėje doktrinoje kulminacija apibrėžiama kaip „momentas, kai pajėgos nebegali tęsti puolimo ar gynybos operacijų“ ir „kai pajėgos negali tęsti puolimo ir turi užimti gynybinę poziciją arba pradėti operatyvinę pauzę“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Kartu analitikai mano, kad pasiekusios kulminaciją Rusijos pajėgos gali ir toliau mažomis grupėmis šturmuoti Bachmutą, nors tai nelems didelių operatyvinių laimėjimų.

Analitikai pažymėjo, kad Rusijos oro desantininkų pajėgos padeda „Wagner“ grupuotei Bachmute. Tai paneigia „Wagner“ propagandą, kad mieste kovoja tik jos nariai, ir liudija, kad jie yra išsekę ir jiems reikia pastiprinimo.

„Didelis už Bachmuto puolimą atsakingų pajėgų išsekimo lygis gali lemti kulminaciją, nebent puolimui paremti būtų pasiųsta daug Rusijos reguliariosios kariuomenės dalinių, kurie padėtų puolime arba užkirstų kelią jo kulminacijai“, – daro išvadą analitikai.