Įtariamasis, įvardytas kaip Serhijus Kuzniecovas, kaltinamas priklausęs grupuotei, „kuri 2022 metų rugsėjį padėjo sprogstamuosius įtaisus ant „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių netoli Bornholmo salos“.
Vyro advokatas Nicola Canestrini (Nikola Kanestrinis) naujienų agentūrai AFP nurodė, kad S. Kuzniecovas neigia kaltinimus ir apskųs ekstradicijos sprendimą Italijos Aukščiausiajam Teismui.
2022-ųjų rugsėjo pabaigoje dviejuose iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu nutiestuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
S. Kuzniecovas, kuris teigia tuo metu buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariu, kaltinamas priklausęs kuopelei, kuri padėjo sprogmenis ant povandeninių vamzdynų.
Vokietijoje jam gresia iki 15 metų kalėjimo, jei jis bus pripažintas kaltu.
Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Kai įvyko nuotėkiai, vamzdynai neveikė, tačiau juose vis tiek buvo dujų, kurios išsiveržė į paviršių ir pateko į atmosferą.
Tiek Rusija, tiek Ukraina griežtai neigia, kad yra kaip nors susijusios su šiais incidentais.
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad tyrimas atskleidė kuopelę, kurią sudarė penki vyrai ir moteris. Jie iš Rostoko uosto išsinuomojo burinę jachtą „Andromeda“, kuria atgabeno sprogmenis į vamzdynų vietą Baltijos jūroje.
Jų tikslas buvo sunaikinti vamzdynus, kad ateityje Rusija negalėtų pasipelnyti iš dujų pardavimo Europai, pranešė savaitraštis „Der Spiegel“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.
Kai S. Kuzniecovas buvo suimtas, Vokietijos prokurorai teigė, kad jis panaudojo suklastotus asmens dokumentus jachtai išsinuomoti.
Pats S. Kuzniecovas teigia, kad sprogimų metu jis buvo Ukrainoje.
Tikimasi, kad Italijos kasacinis teismas priims sprendimą dėl jo skundo maždaug po mėnesio, sakė N. Canestrini.
Tuo tarpu S. Kuzniecovas laikomas griežto saugumo kalėjime šiaurės Italijoje.
„Pagrindinių teisių pažeidimai“
Antradienį priimtame sprendime teigiama, kad teisme S. Kuzniecovo komanda teigė, jog net jei jis būtų buvęs susijęs, jam negalėtų būti pateikti kaltinimai, nes karo metu jis buvo karys, vykdęs įsakymus.
N. Canestrini tvirtino, kad „karinis įtariamų veiksmų pobūdis suteikia funkcinį imunitetą“ pagal tarptautinę teisę.
Jis pridūrė, kad Kuzniecovo statusas „atitinkamu metu buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narys... (taip pat) negali būti ignoruojamas“.
S. Kuzniecovo gynybos komanda taip pat teigė, kad karo metu vamzdynai galėtų būti laikomi teisėtu kariniu taikiniu, todėl išpuolis prieš juos nebuvo sabotažas.
Tačiau teismas teigė, kad Vokietijos arešto orderyje neminimas jo vaidmuo karinėje srityje, ir pridūrė, kad jis neturi kompetencijos nustatyti, ar vamzdynų sprogdinimas buvo sabotažas.
Skelbdamas sprendimą teikti skundą, N. Canestrini teigė, kad Bolonijos teismas padarė „rimtus mūsų kliento pagrindinių teisių pažeidimus“.
„Kuzniecovui nebuvo leista asmeniškai dalyvauti savo posėdžiuose ir jam nebuvo suteikta visa prieiga prie Vokietijos bylos medžiagos, o tai akivaizdžiai pažeidžia teisę į teisingą teismą“, – sakė jis.
Be to, „posėdžių metu teiktas vertimas žodžiu buvo visiškai nepakankamas, o tai labai pakenkė gynybos veiksmingumui“, sakė jis.
„Pagrindinės teisės – teisingas teismas, sulaikymo sąlygos, funkcinis imunitetas – negali būti paaukotos dėl automatinio teisminio bendradarbiavimo“, – pridūrė jis.
