Beppe Grillo Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) surinko daugiau nei ketvirtį balsų parlamento žemųjų rūmų rinkimuose, netikėtai tapdamas didžiausia paviene parlamento partija ir trečiąja pagal mandatų skaičių jėga po pagrindinių dešiniųjų ir kairiųjų koalicijų.
„Grillo atliks lemiamą vaidmenį. Jis turi nuspręsti, ar sudaryti ribotą susitarimą su kairiaisiais, ar siekti naujų rinkimų“, – sakė Romoje įsikūrusio LUISS universiteto politologijos profesorius Roberto D'Alimonte.
„Visos kortos – jo rankose“, – pažymėjo ekspertas.
Šis scenarijus, matyt, buvo netikėtas 64 metų veikėjui nuolat susitaršiusiais plaukais, kuris per rinkimų kampaniją visoje šalyje rengtuose mitinguose sugebėdavo pritraukti pilnas aikštes klausytojų, kalbėdamas apie nepasitenkinimą, kurį jaučia daugelis italų, nusivylusių griežto taupymo priemonėmis ir politikų korupcija.
2009 metais įkurtas B.Grillo judėjimas iš pradžių buvo vienas iš kelių pilietinės visuomenės judėjimų, nukreiptų prieš tuometį premjerą Silvio Berlusconi.
Jis buvo laikomas Italijos politikos autsaideriu, tačiau greitai sulaukė jaunimo palaikymo dėl jokių autoritetų nepripažįstančios kampanijos, kurioje buvo plačiai išnaudojamos interneto galimybės.
Jis buvo laikomas Italijos politikos autsaideriu, tačiau greitai sulaukė jaunimo palaikymo dėl jokių autoritetų nepripažįstančios kampanijos, kurioje buvo plačiai išnaudojamos interneto galimybės.
Pastaraisiais mėnesiais Italijoje kaupiantis skandalams dėl politikų vykdyto didžiulio viešųjų lėšų švaistymo, taip dėl jiems taikomų privilegijų ir kyšininkavimo, M5S populiarumas padidėjo – visuomeninis judėjimas tapo svaria politine jėga.
Pirmąkart „Penkios žvaigždutės“ savo naująją galią pademonstravo tapdamos daugiausiai balsų surinkusia atskira partija per regiono valdžios rinkimus Sicilijoje.
Į Sicilijos vietos valdžią atėję M5S nariai sulaukė pagyrimų, kai susimažino atlyginimus, o sutaupytas lėšas nukreipė į fondą, teikiantį pagalbą smulkiajam verslui.
Jie taip pat sėkmingai kovojo, kad viename gamtos draustinyje nebūtų įrengta JAV radarų stotis. Šis ir kiti vietos problemų sprendimo pavyzdžiai buvo labai svarbūs „griliniams“ – B.Grillo sekėjams.
Partija stengėsi taupiai eikvoti lėšas rinkimų kampanijai, daugiausiai gautas iš aukotojų internetu.
Daugelis naujųjų įstatymų leidėjų labai jauni – kai kurie tik neseniai peržengę 25 metų amžiaus ribą, nuo kurios leidžiama dirbti žemuosiuose rūmuose. Šią margą žaliųjų ir kairiųjų idėjų šalininkų šutvę labiausiai vienija bendras nepakantumas korupcijai.
Praktiškai visi kandidatai yra politikos naujokai; tarp jų yra studentų, namų šeimininkų, gydytojų, taip pat iš darbo atleistų gamyklų darbininkų ir net astrofizikas.
Šalininkai sako, kad B.Grillo judėjimas įpūtė politikai naujos gyvybės, bet kritikai perspėja, kad tai yra neprognozuojama populistinė grupė su visiškai nerealiais tikslais, tarp kurių, pavyzdžiui, yra Italijos skolos anuliavimas ir 20 valandų darbo savaitė.
Šis judėjimas „neturi atstovo ar aiškaus mechanizmo politiniams sprendimams priimti“, sako Romos Amerikos universiteto profesorius Jamesas Walstonas.
„Jis galėtų per kelias savaites išnykti, galėtų išplėtoti nepriklausomą statutą arba galėtų likti tiesiogiai kontroliuojamas Grillo“, – sakė J.Walstonas.
Komentatorius Stefano Folli sakė, kad centro kairiųjų vyriausybės be fiksuotos daugumos, kurią parlamente B.Grillo remtų kiekvieno įstatymo projekto atveju atskirai, tikimybė būtų „labai menka“.
„Tai įteiktų vyriausybę Grillo“, – sakė S.Folli, kuris rašo verslo dienraščiui „Il Sole 24 Ore“.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad pats B.Grillo neis į parlamentą, nes yra teistas dėl netyčinio nužudymo, susijusio su automobilio avarija 9-ajame dešimtmetyje, per kurią žuvo trys žmonės. Jam tai neleidžiama pagal jo paties judėjimo taisykles.
Neišrinkto kovos su sistema aktyvisto, kuris, nebūdamas parlamente, tampo Italijos politikos virveles, perspektyva kelia nerimą stebėtojams.
„Vienas iš keturių italų balsavo už partiją, kuri sako “Ne„ beveik viskam“, – pažymėjo Franco Debenedetti (Frankas Debenedetis), kuris taip pat yra „Il Sole 24 Ore“ skiltininkas.
Tačiau kiti stebėtojai nusiteikę pozityviau. „La Stampa“ redaktorius Mario Calabresi sakė, kad šią partiją „reiktų vertinti kaip resursus, o ne kaip priešę“.
„Jie yra italų atstovai, kaip ir visi kiti“, – pridūrė jis.
Interviu, kurį davė pirmadienį, rinkimų vakarą, B.Grillo sakė, kad jo judėjimo sėkmė reiškia laidotuvių varpus pagrindinės srovės politinėms partijoms, ir prognozavo, kad jos gyvuos „dar septynis ar aštuonis mėnesius“.
„Jos patyrė nesėkmę, ir kairiosios, ir dešiniosios. Jos buvo čia 25 metus ir atvedė šalį į šią katastrofą. Italijos problema yra šie žmonės. Jie išsilaikys neilgai. Visai neilgai“, – sakė jis.
