Tačiau skirtingas jo požiūris į abi konflikto puses – greitas spaudimas pažeidžiamesnei sąjungininkei Ukrainai, daugiau kantrybės ir švelnaus įtikinėjimo agresorei Maskvai – atspindi jo paties suvokimą apie didelį galios disbalansą, rašo „Politico“.
Tą disbalansą jis paaiškino prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per Ovaliajame kabinete kilusį kivirčą vasario 28-ąją, sakydamas, kad Kyjivas „neturi kortų“.
„Tiesa, kad Ukraina, priklausoma nuo JAV ir Europos karinės pagalbos, yra silpnesnėje padėtyje. Tačiau D.Trumpas padarė daugybę dalykų, kad dar labiau susilpnintų V.Zelenskio ėjimus“, – atkreipė dėmesį „Politico“.
Žurnalistai įvardijo keletą D.Trumpo kozirių, kuriuos jis galėtų lengvai panaudoti spaudimui Rusijai daryti, tačiau abejojama, ar jis pasiryš to griežtis.
Telefono skambučiai
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad D.Trumpas neslėpė siekio suartėti su Rusija. Pradėjęs antrąją kadenciją, jis iš karto paskambino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad tuo tarpu D.Trumpo pirmtakas Joe Bidenas nutraukė dialogą su V.Putinu iiškart po jo invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.
D.Trumpas dar kartą paskambino V.Putinui, kad įtikintų jį priimti susitarimą dėl 30 dienų paliaubų, tačiau Rusijos vadovas sugebėjo išlaviruoti ir vėl neduoti teigiamo atsakymo.
Straipsnio autorių nuomone, jei D.Trumpas būtų ilgiau išsilaikęs nuošalyje ir rečiau skambinęs V.Putinui, jis būtų turėjęs daugiau svertų Kremliui reikalauti papildomų nuolaidų, susijusių su karu.
Derybos be Ukrainos
Tačiau šie pokalbiai buvo tik pradžia. Vasario viduryje Saudo Arabijoje susitikę aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai išdėstė dvišalio bendradarbiavimo atnaujinimo planą.
Šios iniciatyvos galėjo būti sustabdytos, kad į pirmą vietą galėtų iškilti derybos dėl taikos Ukrainoje. Tai, kad tai neįvyko ir kad prie derybų stalo nesėdėjo nei Ukraina, nei Europa, parodė, kad naujoji JAV administracija neketina derinti savo veiksmų su tradiciniais sąjungininkais, rašė „Politico“.
Reikalavimai Ukrainai
Pažymėtina, kad D.Trumpas nustūmė į šalį klausimus apie tai, ko Rusija galėtų atsisakyti sudarydama taikos susitarimą, tačiau tuo pat metu jis ir jo vyriausieji padėjėjai atvirai pareiškė, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo žemių, kurias šiuo metu yra okupavusi Rusija.
Paskui D.Trumpas dėstė, kad jau įvyko diskusijos dėl okupuotų Ukrainos regionų, įskaitant Zaporižios atominę elektrinę, likimo. Jis netgi užsiminė, kad Ukraina, jei tikisi išlaikyti objekto kontrolę, galėtų apsvarstyti galimybę leisti amerikiečiams jį valdyti po karo.
Jungtinių Valstijų prezidento ryžtas nustatyti Ukrainai kainą už anksčiau gautą 120 mln. dolerių karinę pagalbą davė pradžią susitarimui dėl naudingųjų iškasenų.
V.Zelenskis netgi buvo pasiryžęs jį pasirašyti kaip savo įsipareigojimo taikos procesui ir D.Trumpo diplomatijai ženklą. Tačiau Rusijai nieko panašaus daryti nereikėjo.
Maksimalus spaudimas Kyjivui
D.Trumpas ne tik Ovaliajame kabinete užsipuolė V.Zelenskį po to, kai šis suabejojo Rusijos ketinimų nutraukti karą rimtumu, bet ir nuolat rodė norą daryti spaudimą Ukrainos vadovui.
Po skandalo Baltuosiuose rūmuose Vašingtonas sustabdė visą JAV karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija, o vėliau ją atnaujino, kai Ukraina sutiko su 30 dienų paliaubomis.
Be to, D.Trumpas atkartojo V.Putino raginimą surengti naujus rinkimus Ukrainoje, nors JAV vadovas gerai žino, kad šalyje negali būti rengiami rinkimai, kol galioja karo padėtis. Jis netgi leido sau pavadinti V.Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“, o vėliau tikino neprisimenantis tokių savo žodžių.
JAV vadovas taip pat atvirai atsisakė suteikti Ukrainai saugumo garantijas po galimų paliaubų.
„Daugiausia, ką jis padarė, tai pasiūlė ekonominį susitarimą, suteikiantį JAV didelę dalį būsimų Ukrainos kasybos pajamų, kaip de facto saugumo garantiją, leisdamas suprasti, kad amerikiečių buvimas gali atgrasyti Vladimirą Putiną nuo tolesnių išpuolių“, – rašė laikraštis.
„D.Trumpas nereikalauja iš V.Putino tokio pat lygio neatidėliotino ir visiško sutikimo, kokio reikalauja iš V.Zelenskio“, – sakė analitinio centro „Atlanto tarybos“ vyresnysis bendradarbis Danielis Friedas.
Kalbant apie V.Putiną, D.Trumpas socialiniuose tinkluose tik pagrasino jam, kad gali sugriežtinti ekonomines sankcijas, o paskui atsitraukė ir pareiškė, kad taikos deryboms trukdo Ukraina.
O po to, kai Rusijos vadovas atsisakė sutikti su 30 dienų paliaubomis, dėl kurių susitarė JAV ir Ukraina, D.Trumpas jo nekritikavo, o pagyrė už norą nutraukti išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą.
Nubraukė atsakomybę
Be kita ko, po D.Trumpo pokalbio telefonu su V.Putinu Jungtinės Valstijos pasitraukė iš tarptautinės grupės, tiriančios už Rusijos invaziją į Ukrainą atsakingus asmenis, įskaitant V.Putiną.
Administracija taip pat nutraukė finansavimą Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorijai, kuri sprendė ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją klausimą ir padėjo Kyjivui susigrąžinti šimtus vaikų.
O JAV saugumo taryba pranešė stabdanti kovas prieš Rusijos kibernetines atakas ir dezinformaciją.
Kas bus toliau
„Priimdama V.Putino požiūrį į tai, ką jis vadina karo „pagrindinėmis priežastimis“ – kad Rusija turėjo įsiveržti dėl Ukrainos noro įstoti į NATO – D.Trumpo administracija įteisino Kremliaus poziciją, kad kelių buvusių sovietinių respublikų nepriklausomybė tebėra neišspręstas klausimas“, – rašo „Politico“.
Kaip komentavo Čikagos globaliųjų reikalų tarybos prezidentas Ivo Daalderis, D. Trumpas ir jo komanda vilkina esminės aklavietės, esančios konflikto centre, sprendimą – giliai įsišaknijusį V.Putino įsitikinimą, kad Ukraina neturėtų būti nepriklausoma.
„Jūs nepasieksite susitarimo be Ukrainos sutikimo. D.Trumpo didžioji silpnybė yra ta, kad jis mano, jog jis ir V.Putinas gali diktuoti susitarimo sąlygas. Jei jis nesiruošia suteikti Ukrainai ginklų ar saugumo garantijų, jis atsisako savo įtakos V.Zelenskiui, kuris gali atmesti vienpusį taikos susitarimą ir nuspręsti tęsti kovą su Europos parama“, – atkreipė dėmesį I.Daalderis.




