Taip JAV apsaugotų savo interesus
Kalbama ne tik apie tai, kad JAV būtų perduota prieiga prie pusės Ukrainos retųjų metalų. Baltųjų rūmų pareigūnai taip pat leido suprasti, kad susitarimo atveju, siekdamos apsaugoti savo interesus, JAV yra pasirengusios šalyje dislokuoti JAV karius, pranešė „NBC News“, remdamasi keturiais šaltiniais.
Apie tai, kad Vašingtonas pasiūlė Ukrainai perduoti 50 proc. šalyje esančių naudingųjų iškasenų JAV kontrolei, penktadienį socialiniame tinkle „X“ pirmasis pranešė „The Washington Post“ žurnalistas Joshas Roginas. Pasak jo, tokį planą V.Zelenskiui perdavė JAV ambasadorė Kyjive Bridget Brink prieš JAV iždo sekretoriaus Skoto Bessento vizitą Kyjive (jis Ukrainos sostinėje lankėsi vasario 12 d.).
Šeštadienį transliuotojas NBC, remdamasis aštuoniais šaltiniais, pranešė, kad trečiadienį per susitikimą Kyjive S.Bessentas įteikė susitarimo projektą V.Zelenskiui. Du iš kanalo šaltinių taip paaiškino susitarimo prasmę: susitarimas būtų būdas Ukrainai atlyginti JAV už milijardus dolerių ginklų ir paramos, suteiktos Kyjivui nuo karo pradžios. Po susitikimo S.Bessetas sakė, kad susitarimo šiuo klausimu projektas atspindi D.Trumpo tikslus, o jo turinio viešai neatskleidė.
V.Zelenskis atsisakė pasirašyti dokumentą, sakydamas, kad jam reikia jį išstudijuoti ir surengti konsultacijas, teigė žurnalistų šaltiniai.
Tai ne vienintelis prieštaringas JAV pareigūnų pareiškimas dėl karo Ukrainoje įvykių. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas šios savaitės pradžioje pareiškė, kad Ukrainos tikslai prisijungti prie NATO yra „nerealistiški“. Tačiau vėliau jis patikslino, kad šie žodžiai atspindi „dabartinę realybę“ ir nereiškia, kad Ukraina ateityje negalės įstoti į NATO.
Pareiškimai apie atsisakymą Ukrainai suteikti NATO saugumo garantijas, taip pat D.Trumpo žodžiai apie derybų su Rusija pradžią nedalyvaujant Europai su ribotu Ukrainos atstovavimu pribloškė ES politikos formuotojus. Tačiau jie nebuvo visiška staigmena. Dar gruodžio mėnesį, tikėdamiesi silpnėjančios JAV paramos, jie pradėjo slapta rengti planą siųsti kariuomenę į Ukrainą, kad būtų užtikrintas bet kokio taikos susitarimo vykdymas, praneša „Associated Press“. Aktyviausiai šia kryptimi veikia Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, teigė agentūra.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas po J.D.Vance'o pareiškimo apie tai, kad klausimas dėl karių siuntimo į Ukrainą lieka darbotvarkėje, sakė, kad tai yra „nauji pozicijos elementai“ ir „Kremlius anksčiau tokių formuluočių negirdėjo“. Prieš metus jis teigė, kad tiesioginis Rusijos ir NATO konfliktas būtų neišvengiamas, jei į Ukrainą būtų siunčiami Vakarų kariai.
