Izraelio ir Irano konfliktas. Stebėtojai praneša: nematomi bombonešiai B-2 skrenda Artimųjų Rytų link

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas / Iranian Presidency / ZUMAPRESS.com

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis „jokiomis aplinkybėmis“ nestabdys branduolinės veiklos, nepaisydama tebevykstančių kovų su Izraeliu, kuris smogė ir branduoliniams objektams.

„Esame pasirengę diskutuoti ir bendradarbiauti, siekdami stiprinti pasitikėjimą taikios branduolinės veiklos srityje, tačiau jokiomis aplinkybėmis nesutinkame nutraukti branduolinės veiklos“, – per pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė M.Pezeshkianas, kurį cituoja oficiali naujienų agentūra IRNA.

Jis taip pat tvirtino, kad jo šalies teisės vykdyti civilinę branduolinę programą negalima atimti karu.

„Iranas visada skelbė, kad yra pasirengęs suteikti garantijas ir stiprinti pasitikėjimą savo taikia branduoline veikla pagal tarptautinę teisę“, – sakė M.Pezeshkianas E.Macronui.

Jis taip pat įspėjo, kad jo šalies atsakas į Izraelio tęsiamą „agresiją“ bus „dar labiau niokojantis“.

„Mūsų atsakas į tęsiamą sionistinio režimo agresiją bus dar labiau niokojantis“, – pareiškė jis per pokalbį telefonu su Prancūzijos lyderiu.

„Wikipedia“ nuotr./Strateginis bombonešis „B-2 Spirit“

JAV karinių oro pajėgų radarais neaptinkami bombonešiai B-2 „Spirit“ išskrido iš Whitemano oro bazės Misūrio valstijoje, lydimi aštuonių degalų papildymo lėktuvų KC-135 „Stratotanker“. Panašu, kad lėktuvai skrenda į Diego Garsijos oro bazę – strategiškai svarbų JAV karinį objektą Indijos vandenyne, esantį vos už 4,7 tūkst. km nuo Irano.

Skrydžių stebėjimo svetainių duomenys rodo, kad dvi degalų papildymo lėktuvų grupės, po keturis lėktuvus kiekvienoje, papildė bombonešiams degalus ore virš Kanzaso. Bombonešiai naudojo šaukinį „MYTEE21“, kuris anksčiau jau buvo naudojamas panašiose slaptosiose misijose, rašo „The UK Defence Journal“.

Pranešama, kad B-2 perkėlimas vyksta platesnio masto JAV karinių pajėgų perskirstymo į Europą ir Artimuosius Rytus fone. Per pastarąsias savaites į regioną buvo perkelti dešimtys amerikiečių lėktuvų, įskaitant naikintuvus, degalų papildymo lėktuvus ir žvalgybos platformas. Dvi JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešių aviacijos smogiamosios grupės taip pat veikia priekinėse zonose kartu su kitomis laivyno ir karo aviacijos pajėgomis.

Bombonešiai B-2 „Spirit“ skirti tolimiesiems smūgiams ir gali nešti tiek įprastinius, tiek branduolinius ginklus. Tai vienintelis amerikietiškas lėktuvas, specialiai sukurtas prasiskverbti pro giliai ešelonuotą oro gynybos sistemą ir galintis sunaikinti požeminius taikinius.

Aštuonių degalų papildymo lėktuvų dalyvavimas rodo, kad tai didelio nuotolio operacija. Nors JAV Gynybos departamentas oficialiai nepatvirtino nei maršruto, nei misijos tikslo, skrydžio mastas ir koordinavimas rodo, kad tai buvo iš anksto suplanuotas perkėlimas.

Šiuo metu nėra požymių, kad ruošiamas neatidėliotinas smūgis. Tačiau išskridimo laikas kelia susidomėjimą, atsižvelgiant į padėties dėl Irano branduolinės programos paaštrėjimą ir JAV karinio buvimo regione stiprinimą.

Irano sostinėje šeštadienį – devintąją karo, kurį įžiebė Izraelio ataka prieš Iraną, dieną – girdėjosi garsūs sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Kol kas neaišku, ar sprogimai, girdėti centrinėje ir šiaurinėje Teherano dalyse, nugriaudėjo dėl Izraelio smūgių ar dėl Irano oro gynybos ugnies.

Iranas / ATTA KENARE / AFP

Prieš daugiau nei 40 metų Izraelio karinės oro pajėgos įvykdė misiją, kurios metu buvo sunaikintas branduolinis reaktorius „Osirak“ Irake. Taip jiems pavyko užkirsti kelią Saddamo Husseino branduolinėms ambicijoms. 2007 m. situacija pasikartojo, bet jau Sirijoje – ten buvo sunaikintas branduolinis reaktorius, pastatytas su Šiaurės Korėjos pagalba, pareiškė Izraelio karinių oro pajėgų atsargos generolas majoras Amosas Yadlinas, kuris 2006–2010 m. vadovavo jų karinei žvalgybai.

„Šiandien turime kur kas sudėtingesnę užduotį: Iranas turi pažangią, išplėtotą, įtvirtintą branduolinių objektų sistemą. Tačiau, nepaisant masto, sėkminga Izraelio operacija gali ne tik neutralizuoti rimtą grėsmę, bet ir pakeisti strateginį Artimųjų Rytų kraštovaizdį, padarydama regioną daug saugesnį“, – rašo jis straipsnyje „The New York Times“.

Pasak jo, Izraeliui ir JAV pasitaikė reta strateginė proga. Ir „reaktyvios, gynybinės politikos“ Artimuosiuose Rytuose metai gali būti pakeisti proaktyviu požiūriu: Irano agresijos sulaikymu, padėties Gazos ruože stabilizavimu ir naujos Artimųjų Rytų architektūros, grindžiamos saugumu, integracija ir taikiais santykiais, pamato klojimu.

A.Yadlinas taip pat pridūrė, kad nuo 1979 m. Islamo revoliucijos Izraelio sunaikinimas tapo Irano režimo ideologijos kertiniu akmeniu. Ajatola Khomeini vadino Izraelį „vėžio augliu“, kurį būtina pašalinti. Jo įpėdinis ajatola Ali Khamenei tęsia tą pačią liniją, teigdamas, kad Izraelis nustos egzistuoti iki 2040 m.

Daugelį metų politologai ir politikai visame pasaulyje nekreipė dėmesio į šiuos grasinimus, laikydami juos retorika vidaus vartojimui. Izraelis juos suprato tiesiogiai. „2023 m. spalio 7 d. ataka parodė, kad Iranas – per savo tarpininkus, visų pirma "Hamas" ir „Hezbollah“ – siekia įgyvendinti savo planą sunaikinti Izraelį“, – pabrėžė buvęs generolas.

Jis pažymėjo, kad Gazos Ruože rasti dokumentai liudija, kad „Hamas“ veikė pagal plačią daugiafrontę strategiją, koordinuojamą su Iranu ir „Hezbollah“. Tikriausiai "Hamas" lyderis Yahya Sinwaras pradėjo puolimą per anksti, bijodamas, kad planas bus atskleistas, ir manydamas, kad visa „pasipriešinimo ašis“ netrukus prisijungs.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Teheranas / ATTA KENARE / AFP

Irane nuo Izraelio praėjusią savaitę pradėtų smūgių žuvo daugiau nei 400 žmonių, šeštadienį pranešė Irano sveikatos apsaugos ministerija, pateikusi atnaujintus žuvusiųjų ir sužeistųjų duomenis.

„Iki šio ryto Izraelio atakos nusinešė daugiau nei 400 beginklių iraniečių gyvybes, o 3056 žmonės buvo sužeisti raketų ir dronų“, – socialiniame tinkle „X“ parašė sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Hosseinas Kermanpouras.

JAV įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Human Rights Activists News Agency“, remdamasi savo šaltiniais ir žiniasklaidos pranešimais, penktadienį pranešė, kad Irane žuvo mažiausiai 657 žmonės, iš jų 263 civiliai.

Irano sveikatos apsaugos ministerija anksčiau šeštadienį skelbė, kad per Izraelio smūgius žuvo mažiausiai 350 žmonių, tarp jų – kariuomenės vadai, branduolinės energetikos srities mokslininkai ir civiliai gyventojai.

Birželio 13-ąją Izraeliui pradėjus puolimą, kurio metu pataikyta į branduolinius ir karinius objektus, bet taip pat gyvenamuosius rajonus, Iranas atsakė smūgiais, kurie, Izraelio institucijų teigimu, nusinešė mažiausiai 25 žmonių gyvybes.

Izraelio Haifos ligoninė po naujausių Irano atakų pranešė apie 19 sužeistųjų, iš kurių vieno būklė sunki.

Izraelio nacionalinis viešosios diplomatijos direktoratas pranešė, kad iki šiol į šalį buvo paleista daugiau kaip 450 raketų ir apie 400 dronų.

Irano Revoliucinė gvardija pranešė, kad taikėsi į karinius objektus ir oro pajėgų bazes.

Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad devintąją karo, kurį įžiebė Izraelio ataka prieš Iraną, dieną smogia „karinei infrastruktūrai“ Islamo Respublikos pietvakariuose.

„Šiuo metu naikintuvai smogia karinei infrastruktūrai pietvakarių Irane“, – teigiama kariuomenės pranešime.

Tuo metu iraniečių dienraštis „Shargh“ pranešė, kad šeštadienio popietę Ahvazo mieste pietvakarių Irane buvo girdėti keli galingi sprogimai. 

Ahvazas yra prie sienos su Iraku esančios Chuzestano provincijos – pagrindinio Irano naftos gavybos regiono – sostinė.

Emmanuelis Macronas / LUDOVIC MARIN / AFP

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Europos partneriai suintensyvins derybas su Iranu, toliau tęsiantis konfliktui su Izraeliu.

„Esu įsitikinęs, kad yra būdas pabaigti karą ir išvengti dar didesnių pavojų“, – sakė E.Macronas socialiniame tinkle „X“ po pokalbių telefonu su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu.

„Kad tai pasiektume, paspartinsime Prancūzijos ir jos Europos partnerių inicijuotas derybas su Iranu“, – teigė prancūzų lyderis.

E.Macronas penktadienį pareiškė, kad europiečiai pasiūlys Iranui diplomatinį sprendimą, kaip užbaigti aštrėjantį konfliktą su Izraeliu.

Per nacionalinio saugumo tarybos posėdį E.Macronas nurodė užsienio reikalų ministrui Jeanui-Noeliui Barrot artimiausiomis dienomis parengti „iniciatyvą kartu su artimais Europos partneriais, kuria būtų pasiūlytas reiklus derybų sprendimas, kad būtų užbaigtas konfliktas“, sakoma pranešime, nepateikiant detalių apie šio plano pobūdį.

Per Izraelio ataką prieš mokymų centrą Irano šiaurės vakaruose žuvo keturi Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso kovotojai, pranešė naujienų agentūra ISNA.

„Per Izraelio ataką prieš Revoliucinės gvardijos mokymų stovyklą Tabrize kaip kankiniai žuvo keturi žmonės ir dar trys buvo sužeisti“, – teigė ISNA.

Šis miestas reguliariai atakuojamas nuo to laiko, kai Izraelis daugiau nei prieš savaitę pradėjo oro smūgių kampaniją prieš Iraną.

Anksčiau Izraelis pranešė, kad per precedento neturinčią bombardavimo kampaniją Irane nukovė tris Irano vadus.

Izraelio kariuomenė teigė, kad jos naikintuvai į pietus nuo Teherano esančiame Komo mieste atakavo aukščiausio rango Irano pareigūną Saeedą Izadi, atsakingą už koordinavimą su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“, ir paskelbė, kad žuvo dar du Irano Revoliucinės gvardijos vadai.

Izraeliui toliau smūgiuojant Irano branduoliniams objektams ir kariniams taikiniams, šeštadienį paskelbtame interviu Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras teigė, kad, šalies vertinimu, „jau bent dvejiems ar trejiems metams atidėjome jų galimybę turėti branduolinę bombą“.

„Padarysime viską, ką galime, kad pašalintume šią grėsmę“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Bild“, žadėdamas, kad Izraelio puolimas dar tęsis.

Po priešiškumo dešimtmečių ir užsitęsusio šešėlinio karo, kuris buvo vykdomas pasitelkiant įgaliotinius ir slaptas operacijas, Izraelis birželio 13-ąją pradėjo netikėtą oro atakų kampaniją prieš Iraną, siekdamas neleisti Teheranui įgyti branduolinių ginklų, nors šį siekį jis neigia.

Iranas atsakė smūgiais, kurie, Izraelio institucijų teigimu, nusinešė mažiausiai 25 žmonių gyvybes.

Izraelis pranešė, kad antrą kartą atakavo Irano Isfahano branduolinį objektą, po to, kai karinės oro pajėgos paskelbė, kad taip pat paleido raketų sviedinius į raketų saugojimo ir paleidimo vietas centrinėje Irano dalyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas diena anksčiau perspėjo, kad Teheranas turi ne daugiau kaip dvi savaites išvengti galimų amerikiečių oro smūgių, Vašingtonui svarstant, ar prisijungti prie Izraelio bombardavimo kampanijos.

Iranas nurodė, kad naktį per aštuonioliktą smūgių bangą dronais ir raketomis buvo atakuota centrinė Izraelio dalis.

Izraelio Haifos ligoninė po naujausios Irano atakos pranešė apie 19 sužeistųjų, iš kurių vieno būklė sunki.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas šeštadienį apkaltino Izraelį, kad birželio 13-ąją užpuolęs Iraną jis privedė Artimuosius Rytus prie „visiškos katastrofos“.

„Izraelis, puldamas mūsų kaimyną Iraną, dabar veda regioną prie visiškos katastrofos slenksčio“, – sakė jis Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) aukščiausiojo lygio susitikime Stambule, kur dalyvavo ir iraniečių užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

„Nėra palestiniečių, libaniečių, sirų, jemeniečių ar iraniečių problemos, bet yra aiški Izraelio problema“, – teigė H.Fidanas.

Jis paragino nutraukti „beribę agresiją“ prieš Iraną ir pridūrė: „Turime užkirsti kelią tam, kad padėtis nepavirstų smurto spirale, kuri dar labiau pakenktų regioniniam ir pasauliniam saugumui.“

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kalbėdamas po H.Fidano, apkaltino Vakarų lyderius teikiant „besąlygišką paramą“ Izraeliui.

Jis teigė, kad Turkija neleis, kad sienos Artimuosiuose Rytuose būtų brėžiamos „krauju“.

„Itin svarbu, kad būtume solidaresni, siekdami nutraukti Izraelio banditizmą ne tik Palestinoje, bet ir Sirijoje, Libane ir Irane“, – sakė jis 57 OIC šalims narėms.

1969 metais įkurta OIC teigia, kad jos misija yra „saugoti ir ginti musulmonų pasaulio interesus skatinant tarptautinę taiką ir harmoniją“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Teheranas

JAV įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Human Rights Activists News Agency“, remdamasi savo šaltiniais ir žiniasklaidos pranešimais, penktadienį paskelbė, kad Irane žuvo mažiausiai 657 žmonės, iš jų 263 civiliai.

Irano sveikatos apsaugos ministerija šeštadienį nurodė, kad per Izraelio smūgius žuvo mažiausiai 350 žmonių, tarp jų – kariuomenės vadai, branduolinės energetikos srities mokslininkai ir civiliai gyventojai.

Birželio 13-ąją Izraeliui pradėjus puolimą, kurio metu pataikyta į branduolinius ir karinius objektus, bet taip pat gyvenamuosius rajonus, Iranas atsakė smūgiais, kurie, Izraelio institucijų teigimu, nusinešė mažiausiai 25 žmonių gyvybes.

Izraelio Haifos ligoninė po naujausių Irano atakų pranešė apie 19 sužeistųjų, iš kurių vieno būklė sunki.

Izraelio nacionalinis viešosios diplomatijos direktoratas pranešė, kad iki šiol į šalį buvo paleista daugiau kaip 450 raketų ir apie 400 dronų.

Irano Revoliucinė gvardija pranešė, kad taikėsi į karinius objektus ir oro pajėgų bazes.