A.Liebermanas paskelbė atsistatydinantis penktadienį, kitą dieną po to, kai generalinis prokuroras nusprendė pateikti šiam ultranacionalistų lyderiui kaltinimus dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu.
Tačiau jis neatsisakė savo vietos parlamente ir tikisi kandidatuoti sausio 22 dieną vyksiančiuose pirmalaikiuose visuotiniuose rinkimuose, kurie gali atverti kelią A.Liebermano grįžimui į vyriausybę, jeigu byla prieš jį būtų greitai išspręsta.
„Jis siekia greito ir lengvo susitarimo, kuris beveik niekaip jam nepakenktų ir leistų sugrįžti į kabinetą po kelių mėnesių, kur jis galėtų pasirinkti sau patinkantį portfelį – gynybos, užsienio reikalų arba finansų“, – rašoma kairiosios pakraipos dienraščio „Haaretz“ redakcinėje skiltyje.
Dienraštis pažymėjo, kad A.Liebermanui bus svarbiausia nebūti pripažintam kaltu dėl „moraliai nepriimtino elgesio“ ir išvengti įkalinimo, kuris neleistų jam grįžti į parlamentą.
„Liebermanas susirūpinęs ne dėl teistumo, bet dėl moraliai nepriimtino elgesio, kuris gali būti su juo siejamas, sunkumo ir pobūdžio“, – teigia „Haaretz“.
Pagal Izraelio teisės precedentus asmuo, pripažintas įvykdęs nusikaltimą ir susitepęs moraliai nepriimtinu elgesiu, taip pat gavęs laisvės atėmimo bausmę, į vyriausybę gali sugrįžti tik po septynerių metų.
Kol kas A.Liebermanas lieka ultradešiniosios partijos „Izraelis –mūsų namai“ partijos lyderiu ir tikriausiai toliau jai vadovaus. Ši partija artėjančiuose rinkimuose dalyvaus aljanse su premjero Benjamino Netanyahu partija „Likud“.
Apklausos rodo, kad abejų šių partijų bendras sąrašas yra daug populiaresnis negu opozicijos partijos. Vėliausi tyrimai, atlikti prieš A.Liebermano atsistatydinimą, leidžia manyti, kad šis aljansas gaus apie 38 mandatus 120 vietų Knesete.
„Ideali išeitis jam būtų sutvarkyti visą šį reikalą iki rinkimų sausio 22 dieną, – rašo dienraščio “Maariv„ apžvalgininkas Shalomas Yerushalmi. – Tai yra – atsisakyti teisinės neliečiamybės, pasirašyti patogų susitarimą, priimti lengvesnį nuosprendį ir pradėti iš naujo kaip palyginti švariam užsienio reikalų ministrui.“
Tačiau Sh.Yerushalmi pažymėjo, jog šis sprendimas yra gana rizikingas A.Liebermanui, kuris gali atsidurti keblioje padėtyje, jeigu teisinis procesas užsitęstų arba galutinėje nutartyje būtų nurodyta, kad jis susitepė moraliai nepriimtinu elgesiu.
„Liebermanas kliaujasi draugiška teisine sistema, – rašo apžvalgininkas. – Tai geras ėjimas, tačiau jis taip pat gali susidurti su nemalonia staigmena.“
Teisės profesorė Suzie Navot, taip pat bendradarbiaujanti su „Maariv“, perspėjo, kad šią bylą užbaigti iki sausio 22-osios būtų „sudėtinga“, ir „abejotina“, kad teismas sutiktų paspartinti šį procesą, pertvarkydamas savo darbotvarkę.
Kad būtų pasiektas susitarimas su prokurorais, reikalingas teismo sutikimas – be to, jis vis tiek nesuteiktų garantijų, jog byla būtų užbaigta iki rinkimų, pridūrė teisininkė.