Per naujausius smūgius žuvo mažiausiai 203 žmonės ir 1 tūkst. buvo sužeisti, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija. Tuo tarpu Irano parlamento pirmininkas įspėjo, kad Teheranas laiko Libaną „neatsiejama paliaubų dalimi“, ir pagrasino „stipriu atsaku“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pergalę kare Artimuosiuose Rytuose, susitaręs dėl dviejų savaičių paliaubų. Jos leis JAV ir Irano derybininkams derėtis dėl konflikto, kuris jau nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė sumaištį pasaulio ekonomikoje, pabaigos.
Tačiau derybų, kurios turi prasidėti šią savaitę Pakistane, ateitis ketvirtadienį jau pakibo ant plauko, kai Teheranas pasmerkė Izraelio reidus Libane, o jo branduolinės energetikos agentūra atmetė bet kokius šalies urano sodrinimo apribojimus, kurie yra pagrindinis Vašingtono reikalavimas.
„Mes ir toliau jėga, tiksliai ir ryžtingai smūgiuojame „Hezbollah“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. – Mūsų žinia aiški: smogsime visiems, kurie veikia prieš Izraelio civilius. Mes ir toliau smūgiuosime „Hezbollah“ ten, kur reikės.“
Reaguodamas į tai, Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas paskelbė: „Libanas ir visa Pasipriešinimo ašis, kaip Irano sąjungininkai, sudaro neatsiejamą paliaubų dalį. Paliaubų pažeidimai atneša aiškius nuostolius ir STIPRŲ atsaką.“
Tuo tarpu Teherano ambasadorius Pakistane ištrynė įrašą socialiniuose tinkluose, kuriame teigta, kad Irano delegacija atvyks ketvirtadienį.
Irano ambasados Islamabade pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad įrašas buvo pašalintas „dėl tam tikrų problemų“, ir atsisakė pasakyti, ar delegacijos vis dar laukiama.
„Bėgo į kairę ir į dešinę“
Tačiau, tvyrant nuogąstavimams, kad trapios paliaubos Persijos įlankoje gali žlugti, pasigirdo tarptautinių raginimų, kad ugnies nutraukimas apimtų ir Libaną.
„Izraelio veiksmai kelia didelę įtampą JAV ir Irano paliauboms. Irano paliaubos turėtų būti taikomos ir Libanui“, – sakė Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pasmerkė smūgius kaip nepriimtinus, o Jungtinės Karalystės (JK) diplomatijos vadovė Yvette Cooper paragino į paliaubas įtraukti Libaną.
Libano ministro pirmininko biuras pranešė, kad ketvirtadienis bus „nacionalinė gedulo diena dėl Izraelio išpuolių, per kuriuos nukentėjo šimtai nekaltų, neapsiginklavusių civilių, kankinių ir sužeistųjų“.
„Hezbollah“ pareiškė, kad paleido raketas į Izraelį, reaguodama į tai, ką pavadino paliaubų pažeidimu.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as palaikė Izraelį sakydamas, kad Libanas nebuvo įtrauktas į paliaubas.
„Jei Iranas nori leisti šioms deryboms žlugti (...) dėl Libano, kuris neturi su jais nieko bendro ir kurio Jungtinės Valstijos nė karto nevadino paliaubų dalimi, tai galiausiai yra jų pasirinkimas“, – sakė jis likus kelioms dienoms iki jo derybų su Teheranu Pakistane. J. D. Vance'as vadovaus amerikiečių delegacijai šiose derybose.
Tačiau M. B. Ghalibafas, regis, jau suabejojo paliaubomis, socialiniame tinkle „X“ paskelbęs, kad „tinkamas pagrindas deryboms“ jau buvo pažeistas, todėl tolesnės derybos yra „nepagrįstos“.
Atskirai Irano branduolinės energetikos agentūros vadovas Mohammadas Eslami pareiškė: „Mūsų priešų pretenzijos ir reikalavimai apriboti Irano sodrinimo programą yra tik norai, kurie bus palaidoti.“
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas žudynių mastą Libane pavadino siaubingu, kai be įspėjimo surengti smūgiai sostinėje Beirute sukėlė siaubą ir paniką.
„Žmonės pradėjo bėgti į kairę ir į dešinę, kilo dūmai“, – sakė Ali Younesas, laukęs savo žmonos netoli Korniš Al Mazros, vienos iš taikiniu tapusių vietovių.
Dideli lūkesčiai
Karinga retorika nuskambėjo prieš didelių lūkesčių gaubiamas derybas Pakistane, kurios turėtų įvykti penktadienį arba šeštadienį.
Pagrindiniu ginčų objektu išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį taikos metu praplaukia penktadalis pasaulio naftos, taip pat didžiuliai kiekiai gamtinių dujų ir trąšų.
Iranas ketvirtadienį paskelbė alternatyvius maršrutus laivams, plaukiantiems per sąsiaurį, motyvuodamas jūrinių minų pavojumi.
Tačiau kol kas neaišku, ar Teheranas praktiškai leidžia laivams plaukti per sąsiaurį, po trečiadienį pasirodžiusių pranešimų, kad jis buvo uždarytas, – tai Baltieji rūmai pavadino visiškai nepriimtinu dalyku.
