Nors jie nenurodė, kokio masto galėtų būti Izraelio puolimas ir kokie būtų jo tikslai, tačiau pažymėjo, kad, tikėtina, jog Iranas galėtų imtis atsakomųjų veiksmų prieš JAV objektus kaimyniniame Irake.
Pasak leidinio „The New York Times“, Irano kariuomenės ir vyriausybės pareigūnai jau parengė atsako į galimą Izraelio smūgį planą. Spėjama, kad jis galėtų apimti atsakomąjį smūgį Izraeliui, panaudojant „šimtus“ balistinių raketų.
Trečiadienį Irano gynybos ministras Azizas Nasirzadehas pagrasino Izraelio atakos atveju užpulti visas JAV karines bazes Artimuosiuose Rytuose.
Atsižvelgdamas į šį grasinimą, Valstybės departamentas paskelbė apie dalinę diplomatų evakuaciją iš ambasadų Irake, Kuveite ir Bahreine, o Pentagonas leido kariškių šeimoms savanoriškai palikti vietoves Artimuosiuose Rytuose.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad dėl didėjančios įtampos tarp Izraelio ir Irano iš Artimųjų Rytų atšaukiama dalis JAV personalo.
„[Artimieji Rytai] gali būti pavojinga vieta. <...> Mes nurodėme išvesti pajėgas ir žiūrėsime, kas nutiks“, – teigė JAV lyderis ir pridūrė, kad neleis Iranui turėti branduolinių ginklų.
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos organizacija trečiadienį patarė laivams būti atsargiems Persijos įlankoje, Hormūzo sąsiauryje ir Omano įlankoje – trijuose pagrindiniuose vandens keliuose, kuriais vyksta pasaulinė prekyba nafta – dėl „padidėjusios įtampos regione, dėl kurios gali padažnėti kariniai veiksmai“.
Tuo tarpu, anot transliuotojo CBS, D.Trumpo specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas planuoja birželio 15 d. susitikti su Irano atstovais šeštajame branduolinių derybų etape, nepaisant staigiai kylančios įtampos.
Tai – ne pirmas kartas, kai skelbiama apie tikėtiną Izraelio ataką prieš Iraną. Gegužės pabaigoje CNN pranešė, kad Izraelis pasirengęs smogti Irano branduoliniams objektams. Teheranas savo ruožtu pažadėjo suduoti smūgį jautriems Izraelio branduoliniams objektams, jei Tel Avivas įvykdys agresijos aktą.
Tuo pačiu metu D.Trumpo administracija siekia sudaryti susitarimą su Iranu dėl šalies branduolinės programos apribojimo mainais į sankcijų panaikinimą.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, dalyvaujantis derybose su JAV puse, sakė, kad, net jei Teheranas susitars su Vašingtonu, jis vis tiek nenutrauks urano sodrinimo. Tuo pat metu D.Trumpas ne kartą grasino smogti Iranui, jei derybos žlugs. Dieną prieš tai jis sakė, kad praranda pasitikėjimą, jog Teheranas sutiks sudaryti susitarimą.
-
Baltieji rūmai: Donaldas Trumpas kalbėsis su Izraelio ministru pirmininku
-
Iranas įvykdė mirties bausmes 9 IS kovotojams, suimtiems po vienos 2018-ųjų atakos
-
Donaldas Trumpas: didėjant įtampai dėl Irano JAV iškelia savo personalą iš Artimųjų Rytų
-
Omane vyks šeštasis JAV ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos ratas
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu jau daugelį metų labai skeptiškai vertina bet kokį susitarimą su Iranu. Abi šalys yra aršios priešės nuo 1979 m. Irano revoliucijos.
B.Netanyahu biuras teigia, kad Izraelis vykdė „nesuskaičiuojamą daugybę atvirų ir slaptų operacijų“, siekdamas sustabdyti Irano branduolinės programos plėtrą.
Praėjusį mėnesį D.Trumpas viešai pareiškė, kad paragino Izraelio premjerą nesmūgiuoti Iranui, kol jo administracija tęs derybas su režimu.
„Pasakiau jam, kad dabar tai daryti būtų netinkama, nes esame labai arti sprendimo“, – pažymėjo D.Trumpas.
Neaišku, kiek šį kartą JAV prezidentas įdėjo pastangų, kad vėl sustabdytų B.Netanyahu, tačiau pastarosiomis dienomis D.Trumpas atrodė mažiau optimistiškai nusiteikęs dėl diplomatinio susitarimo perspektyvos po to, kai Irano aukščiausiasis lyderis atmetė administracijos pasiūlymą, pagal kurį būtų buvęs veiksmingai panaikintas Irano gebėjimas sodrinti uraną savo teritorijoje, pažymėjo „The New York Times“.
