„Turime sudaryti susitarimą su palestiniečiais, o praktiškai tai reiškia, jog turėsime pasitraukti iš beveik visų, o galbūt ir iš visų teritorijų“, – sakė rugsėjo 21 dieną iš premjero pareigų atsistatydinęs E.Olmertas, kuris šiuo metu vadovauja pereinamojo laikotarpio vyriausybei.
„Dalį šių teritorijų pasiliksim savo rankose, tačiau panašią dalį turėsime perduoti palestiniečiams, nes kitaip taikos nebus“, – politikas sakė vienam iš didžiausių šalies dienraščių „Yediot Aharonot“.
„Įskaitant Jeruzalę“, – pridūrė E.Olmertas, turėdamas omenyje po 1967 metų karo Izraelio okupuotą ir aneksuotą rytinę Šventojo miesto dalį, kurioje gyvena daugiausiai arabai. Palestiniečiai tikisi kad Rytų Jeruzalė taps jų būsimosios valstybės sostine.
Beveik neabejotina, kad laikinojo premjero pasisakymas bus įvertintas labai prieštaringai. Izraelis oficialiai skelbia, kad Jeruzalė yra „amžina ir nedaloma“ jo sostinė. E.Olmertas, kuris ilga laiką buvo Jeruzalės meras, pripažino, jog ir pats daugelį metų laikėsi tokio požiūrio.
„Nesistengiu atgaline data teisinti to, ką nuveikiau per 35 metus. Didžiąją dalį šių metų vengiau pažvelgti į visą šios tikrovės mastą“, – sakė E.Olmertas, kuriam antradienį sukanka 63 metai.
Tačiau premjeras pažymėjo, jog dalies Jeruzalės perleidimas yra gyvybiškai svarbus Izraelio saugumui. Jis priminė pražūtingus išpuolius, kuriuos liepą surengė Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai, išvažiavę į judrias miesto gatves pagrobtais buldozeriais.
„Tie, kas nori išlaikyti visą miesto teritoriją, turės tvarkytis su 270 tūkst. arabų, gyvenančių šiapus suverenaus Izraelio sienų. Tai neveiks“, – sakė E.Olmertas. – Reikia apsispręsti. Šis sprendimas bus sunkus, siaubingas – sprendimas, kuris prieštarauja mūsų įgimtiems instinktams, mūsų giliausiems troškimams, mūsų bendrajai atminčiai ir 2 tūkst. metų skambėjusioms žydų tautos maldoms".
„Manau, kad mes labai priartėjome prie susitarimų“, – sakė politikas, nors praeitų metų lapkritį JAV vykusioje konferencijoje atnaujintos taikos derybos su palestiniečiais iki šiol neatnešė didesnės pastebimos pažangos.
E.Olmertas taip pat paminėjo prašęs surengti netiesiogines derybas su sena Izraelio priešininke Sirija. Aštuonerius metus vilkintas derybų procesas, kuriam tarpininkauja Turkija, buvo atnaujintas gegužę.
Politikas pabrėžė, kad abi taikos siekiančios šalys turės priimti kompromisą. Izraeliui tektų atsisakyti aneksuotųjų Golano aukštumų, tačiau jis turės pareikalauti, kad Sirija nutrauktų dabartinius glaudžius ryšius su Iranu, liautųsi rėmusi „Hamas“ ir „al Qaeda“ teroristus ir atšauktų džihadą (šventąjį karą) Irake.
„Abiem atvejais turėsim priimti sprendimus, į kuriuos 40 metų nenorėjome žvelgti atmerktomis akimis“, – pridūrė E.Olmertas, tačiau perspėjo, kad bet koks sprendimas turi savą riziką.
