Šalis buvo įtraukta į karą, kai Teherano remiami „Hezbollah“ kovotojai smogė Izraeliui dėl Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymo pirmąją konflikto dieną.
Į karą įtraukiamas ir Irakas: prieš JAV ambasadą Bagdade anksti antradienį įvykdyta dronų ir raketų ataka, o per kitą smūgį namui, kuriame, kaip pranešama, lankėsi patarėjai iš Irano, žuvo keturi žmonės, teigė saugumo pareigūnai.
Karas Artimuosiuose Rytuose smarkiai padidino naftos kainas, kurios antradienį vėl pradėjo kilti, kelioms šalims atmetus JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą padėti užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumą, o Iranui toliau taikantis į naftą išgaunančias kaimynes.
Eismas Persijos įlankos vandens keliu, kuriuo gabenamas penktadalis pasaulio žaliavinės naftos, dėl karo buvo smarkiai sutrikdytas.
Nuolatiniai išpuoliai prieš naftos infrastruktūrą, įskaitant smūgius dideliems telkiniams Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Pietų Irake, prisidėjo prie neramumų rinkose.
Pasaulinės naftos kainos išaugo daugiau nei 40 proc. nuo tada, kai JAV ir Izraelis pradėjo savo smūgius, ir šis poveikis jaučiamas visame pasaulyje.
-
Izraelio prezidentas: Europa turėtų padėti sunaikinti „Hezbollah“
-
Pranešama apie naują smūgį JAE al Fudžeiros naftos kompleksui
-
Augantis nerimas dėl Hormūzo sąsiaurio naftos kainas pakėlė daugiau nei 5 proc., akcijų kursai kyla
-
Šokiravo JAV ambasadą Bagdade saugantis ginklas: 4500 šūvių per minutę
-
Kinija imasi priešingos taktikos: žada pagalbą Iranui ir kitoms Artimųjų Rytų šalims
Australijos centrinis bankas antradienį padidino pagrindinę palūkanų normą, atkreipdamas dėmesį į „smarkiai išaugusias degalų kainas“, kurias lėmė JAV ir Izraelio karas su Iranu.
Armada į Hormūzo sąsiaurį
D.Trumpas pareikalavo, kad sąjungininkai su „dideliu entuziazmu“ prisijungtų prie armados, kuri lydėtų tanklaivius per sąsiaurį.
„Mes primygtinai raginame kitas tautas įsitraukti kartu su mumis, įsitraukti greitai“, – žurnalistams Baltųjų rūmų renginyje sakė D.Trumpas.
D.Trumpas perspėjo, kad NATO ateičiai būtų „labai blogai“, jei sąjungininkai atsisakytų padėti, ir užsiminė, kad dėl šio klausimo galėtų maždaug mėnesiui atidėti susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris teigė, kad Londonas bendradarbiauja su sąjungininkais, siekdamas parengti perspektyvų planą, kaip atidaryti sąsiaurį, tačiau atmetė NATO misijos galimybę.
Berlynas taip pat pareiškė, kad „visada buvo aišku, jog šis karas nėra NATO reikalas“.
Japonija, Australija, Lenkija, Ispanija, Graikija ir Švedija taip pat atsiribojo nuo bet kokio karinio įsitraukimo Hormūzo sąsiauryje.
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė karą, tačiau neparodė „jokio noro“ išplėsti savo karinio jūrų laivyno misiją Raudonojoje jūroje, kad padėtų atidaryti Hormūzo sąsiaurį, sakė bloko vyriausioji diplomatė.
Vakarų sąjungininkės Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir JK taip pat paragino Izraelį susilaikyti nuo veiksmų Libane, kur jis paskelbė apie „ribotas ir tikslines sausumos operacijas“ prieš „Hezbollah“.
Tačiau Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Europa turėtų palaikyti „bet kokias pastangas dabar sunaikinti „Hezbollah“.
Pasipriešinimo retorika
Karas dabar apėmė visą regioną, Iranui smogus mažiausiai 10 šalių, kuriose dislokuotos JAV pajėgos, o jo Revoliucinė gvardija teigė paleidusi apie 700 raketų ir 3,6 tūkst. dronų.
Remiantis naujausiais Irano sveikatos apsaugos ministerijos kovo 8 dienos duomenimis, kurių neįmanoma nepriklausomai patvirtinti, per JAV ir Izraelio smūgius žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. iraniečių.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministras pirmadienį kalbėjo ryžtingai.
„Manau, kad dabar jie išmoko gerą pamoką ir suprato, su kokia tauta turi reikalų“, – žurnalistams Teherane sakė Abbasas Araghchi.
Iranas, anot jo, „nedvejoja gindamasis ir yra pasirengęs tęsti karą, kad ir kur jis nuvestų, ir eiti tiek, kiek reikės“.
Nepaisant smurto ir daugiau nei dvi savaites trukusio interneto ryšio nutraukimo, kai kurie iraniečiai bando grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo: vėl atsidarė kavinės ir restoranai, o populiarus Tadžrišo turgus Teherane savaitgalį prieš artėjančius persų Naujuosius metus buvo pilnas žmonių.
Irane, kur saugumo pajėgos sausį per protestus nužudė tūkstančius žmonių, beveik nėra jokių sukilimo ženklų.
Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra teigia, kad Irane perkelta iki 3,2 mln. žmonių.
