Japonija įspėja: per „didįjį“ žemės drebėjimą gali žūti 300 000 žmonių

Pirmadienį paskelbtoje pirmojoje per dešimtmetį atnaujintoje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama blogiausiam scenarijui, pagal kurį 9 balų stiprumo žemės drebėjimas 900 km ilgio vandenyno įduboje, kurioje susikerta tektoninės plokštės ir kuri vadinama Nankai įduba, gali sukelti milžinišką žalą.

Nelaimių planuotojai savo prognozes grindė žemės drebėjimu ir su juo susijusiu cunamiu, kuris smogtų didžiajai daliai Japonijos pakrantės į vakarus nuo Tokijo, skelbia dienraštis „Financial Times“.

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad galingas žemės drebėjimas, kurio stiprumas prilygtų 9,0 balo stiprumo drebėjimui, 2011 m. kovo mėn. nusiaubusiam Japonijos šiaurės rytų pakrantę, sukeltų plataus masto pastatų griūtis, cunamius ir gaisrus.

Pavojingiausia būtų nelaimė žiemos vakarą

Didžiausia žala ir didžiausi žmonių bei turto nuostoliai būtų patirti, jei žemės drebėjimas įvyktų žiemos vakarą, t. y. tuo metu, kai daugybė žmonių būtų susitelkę viešajame transporte ir stotyse arba ruoštų maistą ir šildytųsi ugnies pažeidžiamuose mediniuose namuose.

Tokiomis aplinkybėmis žuvusiųjų skaičius gali siekti 298 000. Ekonominė žala dėl tiesioginio pastatų ir infrastruktūros sugriovimo kartu su platesnio masto trikdžiais siektų 270 trilijono jenų (1,8 trilijono JAV dolerių), t. y. maždaug pusę metinio Japonijos BVP, nurodoma ataskaitoje.

Panašiai kaip ir 2011 m. žemės drebėjimo atveju, didžiausią žalą padarytų visa užliejanti banga. Vyriausybė apskaičiavo, kad cunamis nusineštų maždaug tris kartus daugiau gyvybių nei drebėjimas ir dėl jo sugriuvę pastatai. Kartu jie galėtų sužeisti apie 950 000 žmonių ir sugriauti 2,35 mln. namų.

Žuvusiųjų skaičius blogiausiu atveju būtų mažesnis nei prieš 10 metų pateiktoje ankstesnėje ataskaitos versijoje, kurioje buvo įvertintas 330 000 žmonių skaičius; šis sumažėjimas daugiausia siejamas su pastatų sutvirtinimu, mobiliųjų telefonų perspėjimo sistemų kūrimu ir geresniu bendru valdžios institucijų pasirengimu.

Tačiau naujojoje prognozėje, palyginti su ankstesne ataskaita, 26 proc. padidinta galima ekonominė žala – šis pokytis atspindi trejus metus didėjusią infliaciją ir didesnius duomenų analizės pajėgumus, susijusius su cunamių ir potvynių poveikiu skirtingoms zonoms.

Japonija, kuri yra viena iš seismiškai aktyviausių pasaulio teritorijų, dažnai kenčia nuo gamtos stichijų. Didžioji dalis žmonių yra susitelkusi keliuose pakrantės miestuose, tad ją visuomet persekiojo galingo, itin pražūtingo žemės drebėjimo šmėkla.

2017 m. įdiegta nauja perspėjimo sistema, kuria siekiama pagerinti Japonijos pasirengimą Nankai žemės drebėjimui. Pirmasis sistemos perspėjimas suveikė praėjusių metų rugpjūtį, kai įvyko stiprus, bet galiausiai naikinančiuoju neįvardintas 7,1 balo žemės drebėjimas.

Iš karto po to seismologijos ekspertai pareiškė, kad stiprus žemės drebėjimas tapo santykinai labiau tikėtinas, todėl sunerimę gyventojai ėmė pirkti būtiniausias priemones ir įrangą.

80 proc. tikimybė

Sausio mėn. vyriausybinė ekspertų grupė pareiškė, kad tikimybė, jog per artimiausius 30 metų Nankai įduboje įvyks 8-9 balų stiprumo žemės drebėjimas, yra „apie 80 proc.“, t. y. šiek tiek didesnė nei ankstesniais vertinimais.

Toks žemės drebėjimas tiesiogiai paveiktų daugiau nei 20 iš 47 Japonijos prefektūrų, įskaitant tankiai apgyvendintus Tokijo ir Osakos didmiesčius. Naujojoje ataskaitoje teigiama, kad daugiausiai aukų būtų patirta pramonės centre – Šizuokos prefektūroje, kur, kaip baiminasi vyriausybė, gali žūti daugiau kaip 100 000 žmonių.