Maždaug 45 tūkst. žmonių, tarp jų – premjeras Yasuo Fukuda, susirinko memorialiniame Taikos parke netoli tos vietos, kur 1945 metų rugpjūčio 6-ąją nukrito iš amerikiečių karo lėktuvo „Enola Gay B-29" numesta atominė bomba. Šiame parke stovi ir buvę parodų rūmai su „atominės bombos kupolu", iš kurių po sprogimo liko tik niūrus skeletas.
8 val. 15 min. vietos laiku – tiksliai tą minutę, kai nukrito bomba, susirinkusieji nulenkė galvas tyliai maldai, o du vaikai skambino Taikos varpu.
Susirinkusieji paminėjo daugiau kaip 250 tūkst. dėl to sprogimo mirusių žmonių. Iki 1945 metų pabaigos dėl atominės bombos sprogimo mirė maždaug 140 tūkst. iš 350 tūkst. Hirosimos gyventojų. Dar tūkstančiai žmonių mirė vėliau.
Sakydamas kalbą Hirosimos meras Tadatoshi Akiba pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos yra viena iš vos trijų šalių, nepritariančių Japonijos pateiktai Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijai, raginančiai atsisakyti branduolinių ginklų.
„Galime tik viltis, kad šį lapkritį išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentas atidžiau klausysis daugumos, kuriai svarbiausias prioritetas yra žmonių išlikimas", – sakė meras.
Jis pažymėjo, kad dešimtmečius buvo nepakankamai vertinamas atominio bombardavimo poveikis išgyvenusiųjų psichikai ir kad „tame pragare dingę balsai, veidai ir pavidalai" visam laikui įsirėžė tų, kurie liko gyvi, širdyse.
Dabar vidutinis išlikusiųjų amžius yra 75 metai, ir meras paskelbė, kad miestas pradės dvejus metus truksiantį mokslinį tyrimą dėl psichologinio tos katastrofos poveikio.
„Šis tyrimas turėtų pamokyti mus tiesos, užgimusios iš tragedijos ir kančių, – kad vienintelis vaidmuo branduoliniams ginklams yra (susijęs su jų) atsisakymu", – pareiškė meras per ceremoniją, per kurią taip pat kalbėjo vietos moksleiviai.
Pirmą kartą šioje kasmet vykstančioje ceremonijoje dalyvavo Kinijos atstovas, diplomatas. Miestas, kuris kasmet į ceremoniją kviečia aštuonių savo branduolines progamas deklaravusių valstybių atstovus, sveikino jo atvykimą.
Anksčiau savo atstovus į ceremoniją Hirosimoje buvo atsiuntusios tik Indija, Pakistanas ir Rusija. Kitos šio aštuoneto šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija, Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos – niekada savo atstovų nebuvo atsiuntusios.
Trys dienos po atominio sprogimo Hiršimoje, 1945 metų rugpjūčio 9 d., amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę bombą, dėl kurios žuvo dar 70 tūkst. gyventojų. Po šešių dienų, rugpjūčio 15-ąją, Japonijos imperatorius Hirohito paskelbė besąlygišką Japonijos kapituliaciją.
Nuo to laiko Japonija oficialiai yra pacifistinė valstybė; ji tapo viena artimiausių JAV sąjungininkių, jos teritorijoje yra dislokuota daugiau kaip 40 tūkst. JAV karių.
Šią savaitę Nagasakyje susirinko dešimtys aktyvistų ir atominį sprogimą išgyvenusių žmonių, kurie protestavo prieš atominio JAV povandeninio laivo atplaukimą. Kelios dienos prieš tai paaiškėjo, kad anksčiau šiais metais iš kito laivo į aplinką galėjo patekti nedidelis radiacijos kiekis.
