Nuogąstaujama, kad įstatymas kelia grėsmę pilietinėms teisėms, bet premjero Shinzo Abe vyriausybė teigia, kad jis yra būtinas norint užkirsti kelią terorizmui prieš 2020 metų olimpiadą.
Pareigūnai taip pat sako, kad tai būtina sąlyga įgyvendinant Jungtinių Tautų (JT) konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kurią Japonija pasirašė 2000 metais.
Įtakingesni žemieji parlamento rūmai, kuriuos kontroliuoja Sh.Abe koalicija, priėmė įstatymo projektą, kuris dabar bus pateiktas aukštiesiems rūmams. Vyriausybė juose taip pat turi užtikrintą daugumą.
Jei įstatymas įsigalios, tyrėjai galės apkaltinti asmenis ir organizacijas, kurie rengia terorizmo ar kitų rimtų nusikaltimų sąmokslus.
Tačiau teisių gynimo grupės, nacionalinė advokatų asociacija ir daug mokslininkų griežtai nepritarė įstatymo projektui ir sakė, kad juo būtų galima piktnaudžiauti, leidžiant klausytis niekuo dėtų piliečių pokalbių ar bausti už veiklą, kurią gina konstitucija.
Tačiau teisių gynimo grupės, nacionalinė advokatų asociacija ir daug mokslininkų griežtai nepritarė įstatymo projektui ir sakė, kad juo būtų galima piktnaudžiauti, leidžiant klausytis niekuo dėtų piliečių pokalbių ar bausti už veiklą, kurią gina konstitucija.
Ankstesniais metais pradinės šio įstatymo versijos tris kartus buvo atmestos.
Naujausioje versijoje, kuriai Sh.Abe vyriausybė pritarė kovo mėnesį, nusikaltimų, prieš kuriuos nukreiptas šis įstatymas, skaičius sumažintas iki maždaug 270, be to, sumažinta grupių, priskiriamų teroristinėms ir nusikalstamoms organizacijoms, kategorijų.
Ankstesnės versijos daugiausia buvo kritikuojamos dėl daugiau kaip 600 nusikaltimų tipų, nesusijusių su terorizmu ar nusikalstamais sindikatais.
Tačiau, nepaisant naujausios revizijos, įstatymo projektas lieka kontroversiškas, nes tyrėjai vis tiek gali spręsti, kas yra nusikalstama organizacija, nurodo Japonijos advokatų asociacijų federacija.
Plačioji visuomenė gali tapti telefoninių ir internetinių pokalbių sekimo taikiniu, nurodo Federacija.
„Negalime toleruoti visuomenės sekimo, galinčio paveikti pilietines teises“, – sakoma jos pareiškime, kuris buvo paskelbtas prieš balsuojant parlamento žemiesiems rūmams.
Kai kurios japonų žiniasklaidos priemonės įstatymo projektą lygino su Antrojo pasaulinio karo „viešosios tvarkos palaikymo įstatymu“, pagal kurį paprasti žmonės būdavo areštuojami dėl politinių pažeidimų, naudojimosi darbo teisėmis ir pacifistinės veiklos.
