„Ar aš jau papasakojau, kodėl prasiveržė smurtas ir protestai prieš V.Janukovyčių? Ne? Svarbu, kad nebūtų nesusipratimų. Šiuo metu kas greitesnis, tas gudresnis. Mes norime nuversti valstybės vadovą, bet darome tai taikiomis priemonėmis“, – sako Tarasas Malkovyčius, 25 metų Kijeve gimęs ir ten gyvenantis poetas. Šiuo metu jis su stipendija lankosi Krokuvoje, o netrukus su tėvu Ivanu, kuris taip pat yra vienas žymiausių Ukrainos poetų, keliaus į Niujorką.
Tačiau labiausiai Tarasą jaudina jo šalies likimas. Praėjusią savaitę, dalyvaudamas rašytojų renginyje, surengtame vienos iš demonstracijų Kijevo Nepriklausomybės aikštėje metu, T.Malkovyčius 50 tūkst. žmonių auditorijai perskaitė savo naujausią eilėraštį. Jame aprašo budelio šeimą, kuri šiuo amatu užsiima jau ištisas kartas. Tačiau jauniausia atžala nenori sekti šeimos pėdomis, jis netgi nežaidžia karo žaidimų su kaimynų vaikais. Budelio sūnus negali net žiūrėti į kraują, o jo tėvas visokiais būdais bando jį atvesti į budelių šeimos kelią.
T.Malkovyčius 50 tūkst. žmonių auditorijai perskaitė savo naują eilėraštį. Jame aprašo budelio šeimą, kuri šiuo amatu užsiima jau ištisas kartas. Tačiau jauniausia atžala nenori sekti šeimos pėdomis, jis netgi nežaidžia karo žaidimų su kaimynų vaikais.
„Labai jaudinausi kalbėdamas tokiai miniai žmonių. Bet kai galiausiai pasakiau, kad mes ne į vakarėlį susirinkome, kad turime nepamiršti, jog čia revoliucija, žmonės ėmė ploti. Galiausiai netgi politikai abejingi žmonės suvokė, ką mums reiškia Rusija – visada tą patį. Skiriasi tik priespaudos ir keliaklupsčiavimo variantai, kurie seka vienas paskui kitą. Daugelis žmonių tai suvokė tik lapkričio 21-ąją, per pirmuosius kruvinus protestų malšinimus. Bet tai akivaizdu jau seniai. Prorusiškoji pusė net nesistengia to slėpti.“
Nebūtina kalba
Kultūros srityje puikus pavyzdys yra švietimo ministras Dmytro Tabačnykas. „Vasarą važinėdamas po šalį jis davė interviu, kuriame – norit tikėkite, norit ne – pasakė, kad ukrainiečių kalba yra nebūtina. Ir tai nuskambėjo iš Ukrainos švietimo ministro lūpų.“
Tačiau T.Malkovyčiaus manymu, daug pavojingesnis žmogus yra verslininkas Viktoras Medvedčukas, kuris jau ilgus metus tampo Ukrainos politikos virveles, nors pastaruoju metu vengia pernelyg didelio dėmesio.
Šią vasarą Vladimirui Putinui lankantis Ukrainoje, Rusijos prezidentas skyrė vos 15 minučių pokalbiui su V.Janukovyčiumi, tačiau daug ilgiau kalbėjosi su V.Medvedčuku, kurį ukrainiečiai vadina „kardinolu“ arba „krikštatėviu“. V.Putinas išties yra V.Medvedčuko dukters krikšto tėvas.
„Tarp rašytojų V.Medvedčukas buvo žinomas dar prieš man gimstant“, – sako T.Malkovyčius. Ukrainoje buvo toks poetas ir disidentas Vasylis Stusas, gimęs 1938 metais, kuris buvo išsiųstas į gulagą. 1980 metais, grįžęs iš konclagerio, jis vėl susilaukė kaltinimų. Jaunas teisininkas V.Medvendčukas buvo paskirtas jo advokatu. Būdamas jo gynėju, jis pasistengė, kad V.Stusas būtų nuteistas iki gyvos galvos. V.Stusas mirė sovietų darbo lageryje 1985 metais bado streiko metu.
Manoma, kad V.Medvendčukas galėtų perimti valstybės vairą iš V.Janukovyčiaus. Populiarumo jam gali pridėti ir žmona – 30 metų dainininkė ir televizijos žvaigždė, vedanti šokių projektų laidas. „Kai buvo malšinamos taikios demonstracijos, – pasakoja T.Malkovyčius, – keli saugumo policijos „Berkut“ kovotojai išlipo iš automobilio, ant kurio šonų puikavosi laidos pavadinimas. Į tai sunku žiūrėti tiesiog kaip į eilinį cinizmą.“
Stiprus demokratas
Niekas nepadaro tokio įspūdžio kaip V.Klyčko, kuris demonstracijoje pagriebia už apykaklės chuliganą ir jam paaiškina, kas ir kaip.
Laisvų rašytojų vaidmuo niekada nėra toks svarbus kaip politiškai sunkiais laikais, kai informacija pasitelkiama kaip manipuliacijos priemonė.
Nors Vakaruose niekas seniai nebetiki politinio rašytojo idėja, Ukrainoje ji vis dar svarbi. Akivaizdu, kad į ramią Krokuvą atvykęs T.Malkovyčius nekantrauja grįžti į Kijevą, kur jo draugai sprendžia šalies likimą.
„Vienas iš jų man paskambino ketvirtą valandą ryto iš Šv. Mykolo katedros, kur jis pasislėpė kartu su kitais sužeistaisiais. Bet galbūt ir iš čia aš galiu padėti, pasirūpindamas, kad pasaulis nenumotų ranka, prišertas melo.
Per savaitę nuo lapkričio 30 iki gruodžio 3 dienos Ukrainos generalinis prokuroras iškėlė 53 bylas taikiems protestuotojams, kurių dalis guli ligoninėje. Jie atsidūrė šalia chuliganų, kurie buvo pasamdyti, kad provokuotų „Berkut“ vyrus, o tada pabėgtų. O kur tik buvo pasamdytas chuliganas, ten buvo ir rusiška kamera, kad nufilmuotų, kaip blogai elgiasi protestuotojai.“
T.Malkovyčiaus manymu, Ukrainoje nepaprastai svarbų vaidmenį atlieka Vitalijus Klyčko. „Mes nepasiekėme stadijos, kai lyderiu gali tapti bet kas. Niekas nepadaro tokio įspūdžio kaip V.Klyčko, kuris demonstracijoje pagriebia už apykaklės chuliganą ir jam paaiškina, kas ir kaip. Tvirtas demokratas – tai geriausias simbolis, suvienijantis žmones.“
