Trečiadienį NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose D.Trumpas, atsakydamas į su tuo susijusį žurnalisto klausimą, užsiminė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali turėti teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų. Kartu JAV prezidentas teigė esąs įsitikinęs, kad V.Putinas „norėtų užbaigti karą“ Ukrainoje.
Ekspertai jau kurį laiką vertina, kad Rusija ruošia savo kariuomenę ir visuomenę galimam konfliktui su NATO, kuris galėtų prasidėti pasibaigus karui Ukrainoje. Šalies agresorės vidaus politikoje užfiksuotos naujos karinės reformas ir tam skirtos propagandos kampanijos.
„Kremlius prieš NATO valstybes naudoja tą pačią retoriką, kurią naudojo prieš Ukrainą prieš plataus masto invaziją, įskaitant mitą apie rusakalbių apsaugą ir klaidingas sąvokas apie Kyjivo Rusios, Rusijos imperijos ir SSRS žemes, kurias V.Putinas vadina „istorine Rusijos teritorija“, – pažymima ataskaitoje.
Be to, Maskva sudarė informacines sąlygas galimai agresijai prieš Moldovą ir Baltijos šalis pateisinti, pasitelkdama klastotes apie būtinybę ginti „tėvynainius užsienyje“ ir teiginį, kad šios šalys yra „rusų pasaulio“ dalis.
Tuos pačius naratyvus Kremlius naudojo siekdamas pateisinti plataus masto invaziją į Ukrainą, atkreipė dėmesį analitikai.
Jų vertinimu, V.Putinas ir toliau sieks teritorinių ambicijų, jei nebus priverstas peržiūrėti savo „pergalės“ teorijos.
-
Emmanuelis Macronas siūlo NATO grįžti prie dialogo su Vladimiru Putinu
-
Per Rusijos antskrydžius Ukrainos pietuose žuvo vienas žmogus
-
Georgia Meloni Donaldui Trumpui: JAV turi parodyti tokį pat ryžtą dėl Ukrainos, kaip ir dėl Irano
-
Emociškai nestabilus Trumpas suteikė Maskvai priežastį nerimauti, o Kyjivui – retą progą
-
Vidmantas Janulevičius. „NATO susitikimo paraštėse: naujas gamybos karas prasidėjo“
-
Ukrainos kariuomenės vadas: reikia greičiau įrengti gynybines linijas Sumų regione
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino Rusijos nenorą judėti į priekį taikos derybose su Ukraina.
Jo žodžiai sutampa su analitinio centro vertinimu, kad Maskva bando vilkinti derybų procesą ir pratęsti karą, kad užsitikrintų papildomų teritorinių laimėjimų. Tai visų pirma rodo maksimalistiniai Kremliaus teritoriniai reikalavimai ir nenoras eiti į kompromisus, teigiama ataskaitoje.
