15min primena, kad pirmadienį Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas pavadino V.Zelenskio kvietimą „grynu spektakliu“ ir „komedija“.
Anot jo, „tokie aukščiausio lygio susitikimai, ypač tokioje sudėtingoje situacijoje, tikrai nebus organizuojami“. K.Kosačiovas taip pat apkaltino V.Zelenskį bandymu „perkelti dėmesį į Rusiją, kad ją apkaltintų nesugebėjimu susitarti“.
Tuo tarpu Rusijos specialusis įgaliotasis ambasadorius Rodionas Mirošnikas suabejojo Ukrainos prezidento ketinimais. O Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Čepa išreiškė abejonę, kad V.Putinas vyks į Stambulą. Pasak A.Čepos, Rusija negali pasitikėti Ukraina jokiose derybose, nes Ukraina tariamai pažeidė ankstesnius susitarimus. Rusijos statytinis Zaporižios srityje Vladimiras Rogovas pareiškė, kad V.Zelenskis, kviesdamas V.Putiną į Stambulą, tariamai „bando sužlugdyti derybas dėl konflikto sprendimo“.
Karo tyrimų instituto analitikai pabrėžia, kad iki jų ataskaitos paskelbimo Kremliaus pareigūnai oficialiai neatsakė į V.Zelenskio pasiūlymą dėl derybų su V.Putinu Stambule.
Tačiau Rusijos pareigūnų pareiškimai rodo, kad V.Putinas greičiausiai nevažiuos į Stambulą ir nesusitiks su V.Zelenskiu, mano ekspertai.
Be to, kaip pastebima ataskaitoje, V.Putinas „deda dideles retorines pastangas, kad parengtų Rusijos visuomenę ilgalaikiams kariniams veiksmams, o ne taikos susitarimui artimiausioje ateityje“.
Šiuo tikslu Kremlius skleidžia melagingą naratyvą, kad V.Zelenskis ir Ukrainos vyriausybė esą yra „nelegitimūs“. V.Putinas ir Rusijos pareigūnai dažnai naudoja šį naratyvą, kad pateisintų Rusijos atsisakymą dalyvauti sąžiningose derybose su Ukraina ir toliau siektų strateginio Rusijos karinio tikslo – sukurti prorusišką marionetinę vyriausybę Kyjive.
Todėl, kaip pažymi ekspertai, Kremlius turėtų pakoreguoti šiuos pareiškimus arba visiškai atsisakyti tokių naratyvų, kad retoriškai parengtų Rusijos visuomenę tiesioginėms deryboms su V.Zelenskiu prieš tokį susitikimą.
Kol kas, pasak analitikų, jie nemato jokių požymių, kad Kremlius keičia ar atsisako retorikos apie Ukrainos valdžios „nelegitimumą“.
Pažymima, kad keli aukšto rango Kremliaus pareigūnai kiek anksčiau pakartojo šį melagingą naratyvą, o Rusijos žiniasklaida ir toliau intensyviai vartoja šias tezes savo publikacijose.
-
Macronas pasakė, kiek galioja Europos ir JAV pasiūlymas Maskvai
-
Derybos Stambule: Trumpas neatmeta galimybės, kad dalyvaus
-
Donaldas Trumpas prakalbo, ko tikisi iš Stambulo derybų
-
Volodymyras Zelenskis pareiškė norintis, kad Donaldas Trumpas dalyvautų derybose Stambule su Rusija
-
Karas Ukrainoje. „Financial Times“: Rusija ruošiasi platesniam puolimui Ukrainoje
-
Deividas Matulionis abejoja dėl Rusijos ir Ukrainos derybų Stambule rezultatų
Kita vertus, pastebima ataskaitoje, V.Putinas gali nuspręsti kol kas laikinai palikti šį naratyvą (apie V.Zelenskio nelegitimumą) „miego būsenoje“. Tačiau tuomet jis gali sustiprinti panašią retoriką, jei Rusija ir Ukraina pasirašys taikos susitarimą.
„Tai leistų Rusijai „pateisinti“ atsisakymą nuo bet kokio būsimo taikos susitarimo ir atnaujinti karą Rusijai palankiu metu. Taigi, bet koks ilgalaikis taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos turi aiškiai pripažinti Ukrainos prezidento, vyriausybės ir Ukrainos Konstitucijos teisėtumą“, – rašo JAV įsikūrusio instituto ekspertai.
