Jie atkreipė dėmesį, kad spalio 6 d. Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) paskelbė, jog Jungtinė Karalystė esą planuoja suorganizuoti už Ukrainą kovojančių proukrainietiškų rusų grupės išpuolį prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivą arba užsienio civilinį laivą viename iš Europos uostų.
Tarnyba dėstė neva diversantai tvirtins, kad veikė Maskvos nurodymu, o britai atseit dar ir planuoja aprūpinti grupę Kinijoje pagaminta povandenine įranga, jog galėtų apkaltinti Kiniją remiant Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
„Toks pareiškimas pasirodė po panašių melagingų pareiškimų, nukreiptų prieš tokias Europos valstybes kaip Lenkija, Moldova ir Serbija, o pastarosiomis savaitėmis SVR ėmė dažniau skelbti tokius pareiškimus, o tai rodo naują suderintų veiksmų modelį“, – rašo analitikai.
Pasak jų, Rusija akivaizdžiai demonstruoja suderintą pasirengimą, kuris yra fizinės ir psichologinės būklės nustatymo etapo dalis.
Nuo 2025 m. rudens Rusijos išpuolių prieš NATO valstybės gerokai padaugėjo, o ryškiausias požymis – pastovūs bepiločių orlaivių įsiveržimai į NATO oro erdvę.
„Toks organizuotos veiklos modelis leidžia manyti, kad Rusija perėjo į pirmąjį pasirengimo etapą – „0 fazę“ – tam, kad būtų galima pereiti į aukštesnio lygio etapą nei tas, į kurį Rusija įsitraukusi šiuo metu, pavyzdžiui, būsimą NATO ir Rusijos karą“, – teigiama ataskaitoje.
Analitikai pabrėžė, kad jie šiuo metu nevertina ir nesvarsto, ar Kremlius yra nusprendęs įsitraukti į agresyvesnį karą, ir nenurodo, per kiek laiko tai bus padaryta.
„Rusija įgyvendina ilgalaikius planus, kurie gali būti pasirengimo būsimam NATO ir Rusijos karui dalis, pavyzdžiui, pertvarko Rusijos karines apygardas vakariniame pasienyje ir kuria karines bazes pasienyje su Suomija“, – atkreipė dėmesį ekspertai.
Tačiau jie pridūrė, kad kol kas nemato jokių požymių, kad Rusija šiuo metu aktyviai ruošiasi neišvengiamam konfliktui su NATO.
Ko siekia Kremlius
Nurodoma, kad tokiomis provokacijomis Rusija siekia pasėti baimę tarp Europos gyventojų ir pakirsti NATO ryžtą. Įvairiomis atakų rūšimis skirtingose lokacijose siekiama sudaryti įspūdį, kad smurto grėsmė plinta po visą Europą.
Rusija siekia išnaudoti baimę Europoje, kad pasiektų nuolaidų savo kare prieš Ukrainą ir galimame būsimame kare su NATO, teigia ekspertai.
-
Medvedevas turi savo versiją, kam skirti NATO šalis terorizuojantys dronai
-
Gitanas Nausėda su Italijos prezidentu aptarė šalių bendradarbiavimą, Rusijos keliamas grėsmes
-
„Tai yra labai keista“: Kremlius su pašaipa sureagavo į Europos nerimą dėl dronų
-
NATO naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
-
Kęstutis Budrys: NATO atsakas į Rusijos provokacijas privalo būti greitas ir kietas
Jų vertinimu, Rusija taip pat bando priversti Europą sumažinti arba nutraukti dabartines pastangas stiprinti savo gynybą, baiminantis, kad šios pastangos išprovokuos Rusijos išpuolius.
„Šios pastangos yra platesnės Rusijos refleksyvios kontrolės kampanijos, kuria siekiama priversti Rusijos oponentus priimti Rusijai naudingus politinius sprendimus, dalis.
Kremlius, pasitelkdamas SVR nuolat kartojamus melagingus pareiškimus, siekia paveikti Rusijos gyventojų požiūrį į Vakarus, įrėmindamas Vakarų veikėjus, o ne Rusiją, kaip atsakingus už išpuolius ar išpuolių grėsmę“, – reziumuojama ataskaitoje.
Anksčiau buvęs NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas paragino britus „atsitraukti nuo taikaus mąstymo“ ir pradėti ruoštis dideliam konfliktui. Ypač vykdyti pasiruošimą buitiniu lygmeniu, pavyzdžiui, apsirūpinti žvakių atsargomis.
O už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius pareiškė, kad Kremliuje svarstomas galimo Rusijos įsiveržimo į NATO šalis scenarijus, ir Vakarų žvalgyba turi to įrodymų.
