Pasak jo, JAV „labai susirūpinusios“ dėl Kremliaus planų. Pažymima, kad tokios Rusijos ambicijos yra augančios agresijos kosmose, kuri pastebima nuo karo Ukrainoje pradžios, dalis.
„Rusija išlieka labai išsivysčiusia kosmoso galia ir toliau investuoja į antikosminius ginklus. Jie planuoja paleisti branduolinius priešpalydovinius ginklus, kurie kels grėsmę visiems žemoje Žemės orbitoje esantiems palydovams“, – aiškino generolas.
Laikraštyje pažymima, kad branduolinis sprogimas žemojoje Žemės orbitoje – 480-1930 km aukštyje virš planetos paviršiaus – galėtų sunaikinti ir galutinai sugadinti iki 10 tūkst. arba 80 proc. visų palydovų.
Tokių ginklų sprogimas ne tik paralyžiuotų karinės žvalgybos ir taikinių nustatymo sistemas, bet ir sužlugdytų didžiąją dalį pasaulio civilinio palydovinio ryšio, skirto internetui ir mobiliesiems telefonams, taip pat GPS paslaugas. Tai vadinama „kosminiu Perl Harboru“.
„Trukdymo GPS sistemai problema yra ta, kad tai daroma tokiu būdu, kuris daro poveikį civilinei aviacijai Rytų ir Pietų Europoje. Kai kyla pavojus civiliniams lėktuvams, pilniems piliečių, kurie tiesiog bando keliauti verslo ar laisvalaikio tikslais, tai kelia didžiulę problemą. Nenorime, kad tai taptų norma“, – pabrėžė amerikiečių generolas, komentuodamas Rusijos veiksmus.
Kitas didelis karas kils kosmose
Pasak S.Whitingo, Jungtinės Valstijos planuoja padvigubinti savo investicijas į kosmoso gynybą iki 71 mlrd. dolerių per metus JAV sąjungininkės taip pat turėtų padidinti savo išlaidas šioje srityje, jei nori išvengti „kosminio Perl Harboro“.
„Per pastarąjį dešimtmetį kosmoso sritis iš esmės pasikeitė, nes [dėl] grėsmių, kurias dabar matome kosmose, kur Kinija ir Rusija kuria operatyvinių kosminių ginklų rinkinį“, – teigė jis.
Generolas mano, kad kitas didelis karas „greičiausiai bus karas, kuris prasidės kosmose“.
2025 m. birželį Rusijos palydovas „Kosmos-2558“ paleido naują subpalydovą, sukėlusį didelį nerimą. Pasak Nyderlandų kosmoso sekimo eksperto daktaro Marco Langbroeko, šis naujas objektas, pavadintas objektu C (2025-089C / NORAD 64627), potencialiai gali būti ginklų bandymų platformos dalis, galbūt turinti priešpalydovinių palydovų (ASAT) pajėgumų.
M.Langbroekas, kuris anksčiau yra pabrėžęs tokių operacijų riziką, išreiškė tebesitęsiantį susirūpinimą, kad Rusijos kosminės misijos, oficialiai klasifikuojamos kaip „inspekcinės operacijos“, iš tikrųjų gali maskuoti „miegančių“ priešpalydovinių sistemų kūrimą.
Nepaisant to, Rusijos kosminiai pajėgumai smarkiai sumažėjo, o jos paleidimų skaičius pasiekė rekordiškai žemą lygį, mažiausią nuo pirmųjų žmogaus kosmoso tyrinėjimo dienų.
Per Rusijos kosmoso forumą Rusijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto mokslinis direktorius Levas Zelenijus pripažino, kad Rusija per artimiausią dešimtmetį neplanuoja vykdyti pilotuojamų misijų į tolimąjį kosmosą ar Mėnulį. Vietoj to dabar daugiausia dėmesio skiriama naujos Rusijos orbitinės stoties kūrimui.
Tai ne pirmas kartas, kai teigiama, kad Rusija tariamai nori dislokuoti branduolinius ginklus Žemės orbitoje. Dar prezidento Joe Bideno laikais JAV išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Rusijos planų į kosmosą iškelti branduolinius ginklus.
-
„Financial Times“. Rusija perėmė svarbiausių Europos palydovų ryšius: ką tai reiškia
-
Pamatykite, kuo keičia „Starlink“: Rusija paleido 16 „Rassvet“ palydovų
-
Ukraina perkelia kovą į kosmosą – sunaikino Rusijos palydovo „Jamal-601“ anteną
-
Prabilo apie slaptas Ukrainos operacijas: „Turime raketų, apie kurias beveik niekas nežino“
Tada Kongresas ir Baltieji rūmai surengė keletą uždarų pasitarimų dėl šios grėsmės nacionaliniam saugumui.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte anksčiau taip pat atkreipė dėmesį į pavojingas tendencijas kosmose, įspėdamas, kad Rusija gali planuoti dislokuoti branduolinį arsenalą Žemės orbitoje.
