„Prasidėjo netiesioginės derybos tarp Irano užsienio reikalų ministro dr. (Abbaso) Araghchi ir JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Artimųjų Rytų reikalams Steve'o Witkoffo“, – paskelbė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei.
Tai aukščiausio lygio diskusijos nuo tada, kai 2018 metais per savo pirmąją kadenciją D.Trumpui pasitraukus iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, jis žlugo.
Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Omane vykstančios derybos neturėtų būti ilgos, pranešė valstybinė televizija.
E.Baqaei per valstybinę televiziją transliuotuose komentaruose derybas apibūdino kaip tik įvykių pradžią ir sakė, kad Teheranas „nesitiki, jog šis derybų etapas bus labai ilgas“.
Irano užsienio reikalų ministerija vėliau pranešė, kad Omane vykusios derybos baigėsi ir apibūdino jas kaip konstruktyvias.
„Netiesioginės Irano Islamo Respublikos ir Jungtinių Valstijų derybos dėl sankcijų sušvelninimo ir branduolinių klausimų baigėsi“, – sakoma ministerijos pareiškime ir priduriama, kad derybos vyko „konstruktyvioje ir abipusiai pagarbioje atmosferoje“.
Po daugiau nei dvi su puse valandos trukusių derybų ministerija pareiškė, kad tęs branduolines derybas su Jungtinėmis Valstijomis kitą savaitę.
Ministerija nurodė, kad „abi šalys susitarė tęsti šias derybas kitą savaitę“, ir pridūrė, kad A.Araghchi ir S.Witkoffas po tarpininkavimo diskusijų kelias minutes kalbėjosi tiesiogiai.
Siekia greičiau sudaryti susitarimą
A.Araghchi šeštadienį po pirmojo derybų raundo pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nori kuo greičiau sudaryti naują branduolinį susitarimą.
„Amerikos pusė taip pat sakė, kad teigiamas susitarimas yra toks, kuris gali būti pasiektas kuo greičiau“, – sakė A.Araghchi valstybinei televizijai ir pridūrė: „Tai nebus lengva ir tam reikės abiejų pusių noro“.
„Nei mes, nei kita pusė nenorime nevaisingų derybų, diskusijų vien dėl diskusijų, laiko gaišimo ar amžinai užsitęsusių derybų“, – Irano valstybinei televizijai sakė A.Aragchi ir pridūrė, kad kitas derybų raundas numatytas kitą šeštadienį.
„Manau, kad per susitikimą priartėjome prie derybų pagrindo“, – teigė A.Aragchi.
„Jei kitame susitikime mums pavyks galutinai suformuluoti šį pagrindą, būsime nuėję didelę kelio dalį“, – sakė jis.
Iranas teigė, kad derybose Maskate tarpininkavo Omano užsienio reikalų ministras. Amerikiečiai siekė, kad susitikimai vyktų akis į akį.
Ilgalaikės priešininkės daugiau kaip 40 metų nepalaikė diplomatinių santykių. Dabar jos siekia sudaryti naują branduolinį susitarimą po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo pirmąją kadenciją 2018-aisiais pasitraukė iš ankstesniojo.
Abi pusės buvo atskirose salėse ir „per Omano užsienio reikalų ministrą perdavė viena kitai savo nuomones ir pozicijas“, socialiniame tinkle „X“ paskelbė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei.
Iranas, susilpnėjęs dėl Izraelio smūgių jo sąjungininkėms islamistų grupuotėms „Hezbollah“ Libane ir „Hamas“ Gazos Ruože, siekia, kad būtų atleistas nuo plataus masto sankcijų, trikdančių jo ekonomiką.
Teheranas sutiko su šiais susitikimais, nors ir nepritarė D.Trumpo maksimalaus spaudimo kampanijai – sankcijų didinimui ir nuolatiniams kariniams grasinimams.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos, kurios bendradarbiauja su Irano aršiausiu priešu Izraeliu, nori neleisti Teheranui priartėti prie branduolinės bombos sukūrimo.
Witkoffas pasiruošęs kompromisams
Laikraščiui „The Wall Street Journal“ S.Witkoffas yra sakęs, kad JAV pozicija prasideda nuo reikalavimo, kad Iranas visiškai išardytų savo branduolinę programą. Tai yra D.Trumpo vadovaujamų griežtos politikos šalininkų nuomonė ir mažai kas tikisi, kad Iranas su tuo sutiks.
„Tai, beje, nereiškia, kad iš dalies nesiruošiame ieškoti kitų būdų, kaip rasti kompromisą tarp abiejų šalių“, – laikraščiui sakė S.Witkoffas.
„Kur bus mūsų brėžiama linija – negali būti jūsų branduolinio pajėgumo apginklavimo“, – pridūrė jis.
Derybos buvo atskleistos D.Trumpui pirmadienį netikėtai paskelbus apie jas Baltuosiuose rūmuose per susitikimą su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.
Likus kelioms valandoms iki jų pradžios D.Trumpas žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė: „Noriu, kad Iranas būtų nuostabi, puiki, laiminga šalis. Bet jie negali turėti branduolinio ginklo“.
Aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjas Ali Shamkhani sakė, kad Iranas „siekia tikro ir sąžiningo susitarimo“.
Šeštadienio susitikimai įvyko po pakartotinių JAV ir Izraelio grasinimų imtis karinių veiksmų.
„Jei prireiks karinių veiksmų, mes juos panaudosime“, – trečiadienį sakė D.Trumpas, paklaustas, kas bus, jei derybos žlugs.
„Režimo išgyvenimas“
2015-ųjų susitarimu, kurio D.Trumpas atsisakė, buvo siekiama, kad Iranas praktiškai negalėtų pasigaminti atominės bombos, tačiau kartu jam buvo leista vykdyti civilinę branduolinę programą.
Iranas, kuris tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta tik civiliniams tikslams, suaktyvino savo veiklą po to, kai D.Trumpas pasitraukė iš susitarimo.
Naujausiais Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, Iranas turėjo maždaug 274,8 kilogramų urano, prisodrinto iki 60 proc. ir artėjančio prie 90 proc. lygio, skirto ginklams.
Paryžiaus „Sciences Po“ universiteto Artimųjų Rytų studijų dėstytojas Karimas Bitaras teigė, kad Irano vyriausybės išlikimui gali grėsti pavojus.
„Vienintelis prioritetas yra režimo išlikimas, o geriausia būtų gauti šiek tiek deguonies, sumažinti sankcijas, kad ekonomika vėl pradėtų veikti, nes režimas tapo gana nepopuliarus“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Ką prognozavo žiniasklaida
Labiausiai tikėtinas preliminarių diplomatinių derybų rezultatas – trumpas rankos paspaudimas, rašo „The New York Times“. Leidinys pažymi, kad lūkesčiai yra kuklūs, o nepasitikėjimas didelis.
„To tikriausiai pakaktų, kad diskusijos būtų tęsiamos, ir galbūt būtų pradėtos pirmosios oficialios tiesioginės abiejų šalių derybos nuo tada, kai prezidentas D. Trumpas prieš septynerius metus nutraukė svarbų branduolinį susitarimą“, – rašo NYT.
Šeštadienį vykstančių derybų metu bus siekiama išsiaiškinti, ar D.Trumpo administracija ir Irano lyderiai galėtų tęsti visapusiškas derybas dėl Irano branduolinės programos apribojimo.
Abi pusės į derybas žengia su nepasitikėjimu. Įtampa tarp valstybių kelia D.Trumpo sprendimas pasitraukti iš susitarimo tarp Irano ir JAV bei kitų šalių. Taip pat JAV prezidento įvestos griežtos sankcijos Teheranui pirmosios kadencijos metu.
Dabar D.Trumpas nori pasiekti susitarimą, kad pademonstruotų savo derybų įgūdžius ir neleistų vyraujančiai įtampai tarp Irano ir Izraelio peraugti į dar didesnį konfliktą.
„Noriu, kad Iranas būtų nuostabi, puiki, laiminga šalis, bet jie negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė jis žurnalistams.
Irano pareigūnai nusiteikę skeptiškai, tačiau yra atviri „galimybei pasiekti pradinį susitarimą, kuris pažymėtų derybų kelią“, šeštadienį sakė A.Araghchi.
Jis pridūrė, kad su juo atvykusią komandą sudarė ekspertai, „išmanantys šią konkrečią sritį ir jau anksčiau vedę derybas šiuo klausimu“.
Pasak NYT, šeštadienio susitikimo tikslai yra kuklūs ir atspindi abiejų šalių atotrūkį. Siekiama susitarti dėl preliminarių derybų eigos. Nėra aišku, ar pasiuntiniai kalbėsis tiesiogiai, kaip primygtinai reikalavo D.Trumpas, ar per tarpininkus.
Pasak dviejų aukšto rango Irano pareigūnų, Irano delegacija planuoja pareikšti, kad yra pasirengusi kalbėtis apie urano sodrinimo mažinimą ir leidimą iš išorės stebėti savo branduolinę veiklą.
Jie nurodė, kad derybininkai nėra suinteresuoti aptarti branduolinės programos nutraukimo, kurio primygtinai reikalauja D.Trumpo administracija.
Neįvardytas šaltinis Omane naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad derybose taip pat bus siekiama sumažinti įtampą regione ir užtikrinti apsikeitimą kaliniais.
