Danielis L.Davisas, buvęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas su leidiniu „The Guardian“ pasidalino savo nuomone, kaip turėtų elgtis JAV su Kinija.
Indijos ir Ramiojo vandenyno regione Vašingtonas susiduria su spaudimu kovoti su potencialiai egzistenciniu karu. Amerikos politikos formuotojai turi susidurti su sunkia realybe, kad kovojant su Kinija dėl Taivano gresia beveik neabejotinas karinis pralaimėjimas ir spėliojimu, ar neįsivelsime į branduolinį karą.
Tiesą sakant, Amerika turėtų atsisakyti būti įtraukta į karą be laimėjimo su Pekinu. Reikia pasakyti iš anksto: Vašingtonui nebūtų jokio gero pasirinkimo, jei Kinija ryžtųsi paimti Taivaną jėga.
Tarp pareigūnų ir nuomonės formuotojų Vašingtone vyrauja nuotaika kovoti, jei Kinija bandys jėga užkariauti Taivaną. Praėjusį penktadienį Strateginių studijų centre kalbėdama gynybos sekretoriaus pavaduotoja Kathleen Hicks sakė, jog jei Pekinas įsiveržtų į Taivaną, „mes turime daug galimybių regione judėti į priekį ir sunaikinti bet kokį tokį potencialą“.
Arba K.Hicks nežino, kiek mažai karinių pajėgumų mes iš tikrųjų turime dislokavę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, arba nežino, koks didelis yra Kinijos karinis pajėgumas ten.
Kad ir kaip būtų, jokiu būdu negalime garantuoti, kad „sutramdysime“ Kinijos invaziją į Taivaną.
Anksčiau šiais metais JAV senatorius Rickas Scottas ir Atstovų rūmų narys Guy Reschenthaleris pristatė Taivano invazijos prevencijos aktą, kuris, pasak pastarojo, leistų „prezidentui naudoti karinę jėgą ginti Taivaną nuo tiesioginės atakos“.
Tikro išpuolio atveju kiltų didžiulis spaudimas skubiai įgyvendinti tokį įstatymo projektą, kad Joe Bidenas galėtų veikti. Tačiau turime atsispirti šiai pagundai.
„Kaip jau minėjau, nėra racionalaus scenarijaus, pagal kurį JAV po karo su Kinija galėtų atsidurti geresnėje ir saugesnėje vietoje.
Geriausia, ko galima tikėtis, tai pergalė, kurioje mes būsime pakliuvę į tai, kad tapsime nuolatine Taivano gynybos jėga (tai mums kainuos šimtus milijardų per metus ir lauks toks pat nuolatinis reikalavimas būti pasirengus neišvengiamai Kinijos kontratakai)“, – rašo D.L.Davisas.
Labiausiai tikėtinas rezultatas būtų įprastas mūsų pralaimėjimas, kai Kinijai galiausiai pasisektų - daugelis mūsų lėktuvų būtų numušti, laivai nuskestų ir tūkstančiai mūsų žmonių žūtų. Tačiau blogiausias atvejis yra karas, kuris nekontroliuojamai perauga į branduolinę priešpriešą.
Geriausias pasirinkimas, kuris daugumos amerikiečių netenkina: atsisakyti tiesioginės kovos su Kinija dėl Taivano. Tai padarius Jungtinės Valstijos galės atsidurti kitoje Kinijos ir Taivano karo pusėje, nepažeisdamos mūsų pasaulinės karinės ir ekonominės galios.
D.L Davisas: viešai Vašingtonas turėtų ir toliau priimti strateginį neapibrėžtumą, tačiau privačiai pranešti Taivano lyderiams, kad nekariausime su Kinija.
Tai nereiškia, kad mes pasyviai stovime nuošalyje ir leidžiame Kinijai nebaudžiamai eiti per Taivaną. Veiksmingiausia Vašingtono veiksmų kryptis būtų kuo griežčiau pasmerkti Kiniją, vadovauti pasauliniam judėjimui, kuris įves žlugdančias sankcijas Pekinui. Tačiau Kinijos skausmas neapsiribotų ekonomika.
Pekinui prireiks dešimtmečių, kad įveiktų nuostolius, patirtus dėl karo, siekiant užimti Taivaną, net jei Kinija triumfuotų. Kita vertus, Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai iš Vakarų išlaikys savo karinę jėgą, dominuos tarptautinėse verslo rinkose. Netgi kiti Azijos režimai Xi laikytų neabejotinu agresoriumi. Mūsų saugumas sustiprintas, palyginti su tuo, koks jis yra šiandien – ir neapsakomai didesnis nei tuo atveju, jei kvailai bandytume kariauti su Kinija.
Viešai Vašingtonas turėtų ir toliau priimti strateginį neapibrėžtumą, tačiau privačiai pranešti Taivano lyderiams, kad nekariausime su Kinija. Tai labai paskatintų Taipėjų imtis politinių veiksmų ir bet kokių derybų, būtinų siekiant išsaugoti status quo. Buki, sunki realybė yra ta, kad Taivanas, išlaikantis status quo, yra kur kas geresnis už rūkstančią nuolaužą saloje, kurią užkariavo Pekinas.
Vienintelis būdas, kuriuo JAV galėtų pakenkti mūsų saugumui, būtų leisti sau įsitraukti į karą, kurį greičiausiai pralaimėsime dėl šalies saugumo problemų. Jei Kinija jėga paimtų Taivaną, Vašingtonas turėtų likti nuošalyje ir vadovauti pasaulinėms pastangoms atstumti Kiniją, padėdamas užtikrinti, kad mūsų saugumas bus sustiprintas ateinančiai kartai.
