Patvirtintas 700 mlrd. JAV dolerių planas reiškia, kad Amerikos valstybinės finansų institucijos gaus lėšų įsigyti „blogas paskolas“ ir vertybinius popierius iš investicinių bankų ir kitų finansinių įmonių, kurioms gresia bankrotas. Taip esą būtų „apramintos“ rinkos, investuotojai atgautų pasitikėjimą ir vėl suaktyvėtų tarpbankinis skolinimasis. Panašų, tik 100 mlrd. JAV dolerių, planą jau yra patvirtinusi Rusija. Europos Sąjunga atmetė tokią svarstytą 300 mlrd. eurų galimybę.
Trumpalaikė ramybė
Analitikai į tokią JAV milijardinę strategiją kol kas žiūri atsargiai. „Kol kas sunku pasakyti, ar 700 mlrd. JAV dolerių plano užteks. Žinoma, rinkos iškart sureaguos, tačiau ar tai bus ilgalaikis poveikis, nuspėti sunku“, – sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Pasak jo, JAV rinkose yra daugybė „povandeninių akmenų“, kurių kol kas nematyti. „Stiprioji plano pusė yra ta, kad bus sugrąžintas pasitikėjimas rinkoms, kurias pastaruoju metu buvo apėmusi panika. Palnas kuriam laikui suteiks stabilumo pojūtį ir bus galima planuoti bei imtis tolesnių veiksmų“, – svarstė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Vis dėl to, anot analitiko, Europoje toks planas veikiausiai neturėtų pasisekimo. „ES finansų krizės yra paliesta gerokai mažiau, tad neaišku, ar jai tikrai reikia to 300 mlrd. eurų gelbėjimosi paketo. Jei tokie planai ir bus įgyvendinti, tai bus daroma valstybėse, o ne bendrai ES mastu“, – sakė G.Nausėda.
Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė „15min“ sakė, jog Europos Parlamentas šiuo metu yra paruošęs pasiūlymų paketą, kaip gerinti rinkų reguliavimą, kad padidėtų pasitikėjimas bankais ir kitomis institucijomis.
„Šis dokumentas turėtų būti priimtas kitą savaitę, jis numato didesnį vaidmenį Europos centrinio banko finansų rinkų priežiūroje“, – sakė europarlamentarė.
Anot jos, susirūpinimą kelia ir tai, kad indėlių draudimo tvarka ir ES vyriausybių suteikiamos garantijos bankams įvairiose šalyse skiriasi, tai sudaro nelygias konkurencines sąlygas.
„Lietuvoje dabar 100 proc. draudžiami indėliai iki 3 tūkst. eurų, 90 proc. – iki 22 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į gyventojų pajamų augimą,100 proc. draudžiama indėlių suma turėtų būti padidinta, bent iki vidutinių dydžių taikomų kitose ES šalyse. Reikia nustatyti ir skaidrią šių lėšų administravimo tvarką“, – sakė M.Starkevičiūtė.
Planai gelbėja ne tuos
Tačiau kritikai sako, jog nė vienai valstybei, įskaitant ir JAV, jokių „milijardinių planų“ apskritai nereikia.
„JAV nederėtų pritarti „700 milijardų“ planui. Toks planas – ne kapitalizmo, o atskirų kapitalistų gelbėjimas“, – negailėjo kritikos Lietuvos Laisvosios rinkos instituto direktorius Remigijus Šimašius. Jo teigimu, į rinką kištis neverta.
Iš esmės tai – bankrutavusių investuotojų gelbėjimas. O kam reikia juos gelbėti? Bankrutavo juk ne visi. Rinka pati „sutvarko“ tokias krizes be jokio įsikišimo. Įsitikinęs R.Šimašius.
„Iš esmės tai – bankrutavusių investuotojų gelbėjimas. O kam reikia juos gelbėti? Bankrutavo juk ne visi. Rinka pati „sutvarko“ tokias krizes be jokio įsikišimo“, – įsitikinęs R.Šimašius.
Anot jo, puikus pavyzdys – amerikiečių investuotojas Warrenas Buffettas, krizės metu investavęs ir sugebėjęs užsidirbti.
„Tai – rinkos dėsniai. Tas, kas sugeba numatyti, planuoti, investuoti protingai, išgyvena, o tie, kurie rizikuoja, neturėtų verkti, kai dėl rizikos viską praranda. Tokių bankrutavusių investuotojų neturėtų gelbėti valstybė“, – sakė R.Šimašius.
Pasak pašnekovo, JAV sprendimas skirti milijardus investuotojams gelbėti gali suduoti dar vieną rimtą smūgį ekonomikai.
„Tuos 700 milijardų reikės iš kažkur paimti: arba prispausdinti naujų pinigų, arba atitraukti juos iš kitų sričių. Abi šios išeitys – pavojingos“, – teigė R.Šimašius.
M.Starkevičiūtės teigimu, visi gelbėjimo planai yra „tik pradžia“ didelio finansų rinkų restruktūrizavimo proceso.
„Tas verslo modelis arba, paprasčiau tariant, būdas užsidirbti pinigus, kurį naudojo daug finansų institucijų, ypač JAV ir Rusijoje, toliau veikti negali. Jie pajamas gaudavo iš būsto paskolų obligacijų rinkos, kuri žlugo, o pigių pinigų pasiskolindavo didmeninių paskolų rinkoje, kuri užsidarė. Krizės dydis ir trukmė priklausys nuo to, ar sugebės ir kaip greitai visos šios institucijos ir tūkstančiai ten dirbančių žmonių susirasti naują būdą užsidirbti pinigus“, – svarstė europarlamentarė.
