Išsamūs vaizdai, kuriuos padarė dideliame aukštyje skraidantys lėktuvai U-2, parodė, kad baliono įranga „akivaizdžiai buvo skirta žvalgybiniam stebėjimui ir neatitiko meteorologiniuose balionuose esančios įrangos“, sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.
„Jis turėjo daugybę antenų, tarp kurių buvo ir masyvas, greičiausiai galintis rinkti ir nustatyti geografinę ryšio vietą“, – teigė pareigūnas pareiškime.
„Jame buvo sumontuotos pakankamai didelės saulės baterijos, kad galėtų gaminti reikiamą energiją keliems aktyviems žvalgybos duomenų rinkimo jutikliams valdyti“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Šeštadienį JAV naikintuvas numušė balioną virš Atlanto vandenyno, kai jis perskrido didžiąją šalies dalį, praskrisdamas virš teritorijų, kuriose JAV laiko branduolines raketas požeminiuose bunkeriuose ir kur bazuojasi strateginiai bombonešiai.
Dėl šio incidento JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atšaukė ilgai planuotą kelionę į Pekiną, kurios tikslas buvo pagerinti abiejų konkuruojančių supervalstybių ryšius.
Pareigūnas nurodė, kad JAV mano, jog balioną kontroliavo Kinijos liaudies išlaisvinimo armija ir kad jis priklauso balionų flotilei, kurią Kinija išsiuntė virš daugiau kaip 40 šalių penkiuose žemynuose žvalgybinei informacijai rinkti.
„Esame įsitikinę, kad balionų gamintojas palaiko tiesioginius ryšius su Kinijos kariuomene“, – teigė pareigūnas.
Pareigūnas teigė, kad JAV svarsto galimybę imtis veiksmų prieš Kinijos subjektus, susijusius su baliono eksploatavimu, o tai reiškia, kad jiems gali būti taikomos sankcijos.
Anksčiau ketvirtadienį Pekinas patvirtino, kad šeštadienį atsisakė JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino siūlymo telefonu diskutuoti su Kinijos kolegomis baliono klausimu.
„Šis neatsakingas ir klaidingas JAV požiūris nesukūrė tinkamos atmosferos abiejų kariuomenių dialogui ir mainams“, – sakoma Kinijos gynybos ministerijos pareiškime.
Tuo tarpu JAV operacijos tęsė baliono likučių surinkimą netoli rytinės Pietų Karolinos valstijos pakrantės.
