Pasaulio lyderiai, kurie priešinosi JAV ir Izraelio puolimui prieš Iraną, blaškosi tarp Donaldo Trumpo pykčio dėl jų nesugebėjimo įsitraukti į konfliktą ir rinkėjų, kurie yra labai priešiškai nusiteikę karo ir Amerikos prezidento atžvilgiu.
Jų dilema keičia JAV ir jų sąjungininkių tarpusavio santykių dinamiką. Lyderiai, kurie anksčiau stengėsi nuraminti ir paglostyti galingiausią pasaulio žmogų, dabar drįsta jį kritikuoti ir siekia distancijos. Jie tai daro ne tik dėl antipatijos Amerikos užsienio politikai, bet ir dėl su karu susijusio spaudimo, keliančio grėsmę jų žmonių pragyvenimui, taigi ir jų pačių vyriausybėms bei karjerai, pastebi CNN.
Trūko kantrybė Meloni ir Starmeriui
Net lyderiai, kurie bandė formuoti D.Trumpo antrosios kadencijos elgesį, reaguoja į jo panieką. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį pareiškė, kad D.Trumpo išpuoliai prieš popiežių Leoną XIV yra „nepriimtini“. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kurio draugystė su D.Trumpu nutrūko dėl karo, praėjusią savaitę sakė, kad jam „nusibodo“, jog dėl D.Trumpo veiksmų britams tenka mokėti didesnes sąskaitas už energiją.
Lyderiai reaguoja į karo pasekmes, kurių negali kontroliuoti, o tai įkūnija antradienį paskelbtas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) įspėjimas, kad pasaulis linksta prie „nepalankaus“ scenarijaus, pagal kurį šiais metais augimas sieks tik 2,5 proc., nors 2025 m. buvo 3,4 proc.
Katastrofa Britanijos premjerui
Šalims, priklausomoms nuo Artimųjų Rytų dujų ir naftos tiekimo, gali būti dar blogiau. TVF sumažino savo 2026 m. Didžiosios Britanijos augimo prognozę iki 0,8 proc., palyginti su ankstesne 1,3 proc. prognoze. Tai būtų katastrofa į pavojų patekusiai K.Starmerio vyriausybei, kuri nesugebėjo įvykdyti savo pažado atgaivinti ekonomiką.
Kita svarbi JAV sąjungininkė – Japonija – taip pat patiria spaudimą, nes yra priklausoma nuo Artimųjų Rytų energijos išteklių. Dėl didesnių gabenimo išlaidų auga kainos ir kyla grėsmė, kad šiek tiek padidės darbo užmokesčio išlaidos. Ministrė pirmininkė Sanae Takaichi nesitikėjo, kad netrukus po istorinės pergalės vasario mėn. rinkimuose susidurs su tokiais sunkumais.
Dar prieš karą su Iranu D.Trumpas buvo labai nepopuliarus daugelyje sąjungininkų šalių. Praėjusiais metais atlikta „Pew Research“ apklausa parodė, kad JAV prezidento palankumo reitingai daugiau nei dešimtyje šalių siekė 35 proc. arba mažiau. Tik keliose šalyse, įskaitant Izraelį ir Nigeriją, jo pritarimas buvo didesnis nei buvusio prezidento Joe Bideno.
Grėsmė draugystei
Šis atotrūkis yra ne tik kliuvinys, kuris tęsis visą likusį D.Trumpo administracijos laikotarpį. Jis kelia grėsmę aljansams, kurie dešimtmečius didino JAV politinę ir ekonominę galią. Tuo tarpu dėl D.Trumpo antipatijos NATO abipusės gynybos garantijos atrodo trapios, net jei jis nenuspręs visiškai išvesti JAV iš organizacijos.
D.Trumpo Baltieji rūmai savo retorikoje ir užsienio politikos dokumentuose aiškiai parodė, kad JAV vienašališkos galios taikymą laiko geriausiu būdu apsaugoti JAV interesus XXI amžiuje, sako CNN. Atrodo, kad prezidentas NATO laiko ne gynybiniu aljansu, o įrankiu, kuriuo jis gali įgyvendinti savo užsienio politikos interesus – pavyzdžiui, pasirinktame kare Irane. Jis mažai toleruoja sąjungininkus, kurie remiasi JAV gynybiniu skėčiu, bet atsisako dalyvauti jo karuose.
Tačiau pasirašyti įsipareigojimą kariauti daugeliui sąjungininkų lyderių yra politiškai neįmanoma. Jie susiduria su rinkėjais, kurie karą su Iranu laiko neprotingu, mažai prognozuojamu ir pažeidžiančiu tarptautinę teisę. D.Trumpo sunkių sąjungininkų karo nuostolių, patirtų karuose po Rugsėjo 11-osios, menkinimas tik pagilino jų rinkėjų antipatiją prezidentui.
Trumpo spaudimo paradoksas
D.Trumpo Baltieji rūmai niekada nerodė didelio susirūpinimo dėl politinių problemų, kurias jo neįprastas stilius sukelia sąjungininkų lyderiams. Atrodo, kad jis niekina šiuolaikinę Europą. Savo nacionalinio saugumo strategijoje jis įtvirtino paramą ten veikiančioms populistinėms grupuotėms, kovojančioms už labiau centristinių pažiūrų lyderių nuvertimą. J.D. Vance'as teigė, kad tradicinė Europa ir jos vertybės gali būti prarastos dėl imigracijos iš daugiausia musulmoniškų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių.
D.Trumpas, regis, tiki, kad yra populiarus užsienyje, ir tvirtina, kad dėl jo demonstruojamos Amerikos galios Jungtinės Valstijos tapo kaip niekad gerbiamos kaip „karščiausia“ tauta planetoje.
Iždo sekretorius Scottas Bessentas, D.Trumpo prekybos karų su sąjungininkų valstybėmis iešmininkas, antradienį stengėsi sumažinti karo su Iranu poveikį nekariaujančioms valstybėms, sakydamas, kad TVF „tikriausiai persistengė“.
Europos lyderiai gali vis atviriau kritikuoti D.Trumpą. Tačiau jie turi tik tiek laisvės. Jų pozicijas dažnai pakerta didžiausia jų atsakomybė santykiuose su JAV – susilpnėjusi kariuomenė, pastebi CNN apžvalgininkas.
Kai D.Trumpas skundėsi, kad NATO sąjungininkės nesiuntė laivų atverti Hormuzo sąsiaurio, jis pataikė į skaudų tašką. Ne tik dėl to, kad sąjungininkų lyderiai neturėjo politinio palaikymo tai padaryti – po daugelį metų trukusio gynybos išlaidų mažinimo NATO valstybės tikriausiai nebeturi pajėgumų įvykdyti tokią misiją.
Kai D.Trumpas svarsto apie pasitraukimą iš NATO, jis žaidžia svarbia korta: rimtas apginklavimas Europoje gali palaužti vyriausybes dėl nepopuliaraus sveikatos apsaugos ir socialinių programų mažinimo.
Taigi net ir atsigręždami prieš D.Trumpą dėl savo politinės karjeros išsaugojimo, jo atstumtieji Europos partneriai negali rizikuoti visiškai nutraukti santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
Tačiau kuo labiau prezidentas reikalauja jų įsitraukimo į nepopuliarų karą, tuo mažiau politinės erdvės jie turi padėti jam jį užbaigti, sako apžvalgininkas.
