Sekite 15min Google
Dabar šis teisės akto projektas perduodamas Atstovų Rūmams, tačiau dėl Kongreso vasaros pertraukos balsavimas ten įvyks ne anksčiau kaip rugsėjo pradžioje.
Šiame sankcijų pakete numatoma taikyti sankcijas Rusijos pareigūnams, oligarchams, finansų institucijoms ir vadinamajam šešėliniam laivynui, naudojamam siekiant apeiti apribojimus Maskvos naftos eksportui.
Be to, jis leistų prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) nustatyti iki 500 proc. dydžio muitus importui iš Rusijos, įskaitant dujas ir naftą.
Svarbiausia, kad šiuo sankcijų paketu D. Trumpui bus leista nustatyti iki 100 proc. dydžio muitus prekėms, importuojamoms iš pagrindinių Rusijos naftos ir dujų pirkėjų, įskaitant tokias šalis kaip Kinija ir Indija.
Sankcijų paketo rėmėjai teigia, kad pajamų iš energijos srautų nutraukimas yra būtinas norint sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimybes finansuoti karą Ukrainoje, kuris tęsiasi jau penktus metus.
Jei šis įstatymo projektas bus galutinai priimtas, tarp tų, kuriems būtų taikomos sankcijos, atsidurtų pats V. Putinas, kaip ir kiti aukščiausio rango pareigūnai.
Teisės akto projektas buvo pavadintas velionio respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo (Lindsio Grejemo) vardu. Šis senatorius, kuris netikėtai mirė liepos 11 dieną, daugiau nei metus telkė paramą šiam sankcijų paketui.
Netrukus prieš mirtį L. Grahamas paskelbė, kad pasiekė susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl patikslinto teisės akto teksto varianto, įskaitant esamų sankcijų įgaliojimų išplėtimą, siekiant apriboti Irano energetikos ir ginklų sektorių finansavimą.
Pasak velionio senatoriaus sesers Darline Graham (Darlin Grejem), kuri pakeitė jį Kongrese, galutinis įstatymo projekto priėmimas ne tik pagerbs jos brolį, „bet ir skatins taiką, nutraukdamas finansavimą, kuris palaiko Rusijos karo mašiną“.
Demokratų senatorė Jeanne Shaheen (Džin Šahin), Senato užsienio reikalų komiteto narė, teigė, kad šis įstatymo projektas „labai smarkiai smogs Rusijos energetikos ir finansų sektoriams“.
„Vladimiras Putinas supranta tik jėgą ir reaguoja tik į spaudimą, – pažymėjo J. Shaheen. – Šis teisės aktas yra mūsų geriausia galimybė pagaliau parklupdyti Rusijos karo mašiną ir priversti Putiną sėsti prie derybų stalo.“
Rusijos ambasada Jungtinėse Valstijose pasmerkė šį įstatymo projektą, teigdama, kad juo „daroma meškos paslauga dabartinei JAV administracijai“.
Maskva taip pat patiria vis didėjantį Europos spaudimą – praėjusį mėnesį Europos Sąjunga (ES) susitarė dėl naujų sankcijų, nors jos ir buvo sušvelnintos, palyginti su griežtesniais ankstesniais pasiūlymais.
Šis sankcijų paketas buvo jau 21-asis, kurį ES priėmė nuo 2022 metais Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą.
