D. Trumpas spalį įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, praradęs kantrybę Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino atžvilgiu dėl jo atsisakymo nutraukti beveik ketverius metus besitęsiančią invaziją į Ukrainą.
Tačiau nors D. Trumpas ragino Europos šalis nustoti pirkti rusišką naftą, kuri, jo teigimu, finansuoja Maskvos karo mašiną, V. Orbanas pasinaudojo savo pirmąja kelione į Baltuosius rūmus po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią, kad paragintų Vašingtoną jam pritaikyti specialų režimą.
Abiem lyderiams negailint vienas kitam pagyrų, D. Trumpas pareiškė svarstantis išimtį, nes priėjimo prie jūros neturinti Vengrija turi pasikliauti vamzdynais, dėl kurių ji priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų.
„Kaip žinote, jie neturi jūros pranašumo“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) po susitikimo pareiškė, kad Vašingtonas suteikė „visišką ir neribotą išimtį dėl sankcijų naftai ir dujoms“.
Tačiau vienas Baltųjų rūmų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Vengrijai ši išimtis bus taikoma tik metus.
Tuo tarpu Vengrija įsipareigojo nusipirkti iš JAV suskystintų gamtinių dujų už maždaug 600 mln. dolerių (518,6 mln. eurų), AFP sakė tas pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo.
„Stebuklas“
Vengrijos ministras pirmininkas palaiko glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Vašingtonu, dažnai prieštaraudamas likusiai Europos Sąjungos (ES) daliai dėl spaudimo Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.
V. Orbanas pasiūlė surengti D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Budapešte, nors JAV vadovas spalį jį atšaukė ir pirmą kartą per savo prezidentavimą paskelbė sankcijas Maskvai.
Baltuosiuose rūmuose V. Orbanas tvirtino, kad rusiški energijos šaltiniai yra gyvybiškai svarbūs Vengrijai.
„Vamzdynas nėra ideologinis ar politinis klausimas. Tai fizinė realybė, nes mes neturime uosto(-ų)“, – tvirtino V. Orbanas.
Vašingtonas davė įmonėms, kurios bendradarbiauja su Rusijos naftos gigantais „Rosneft“ ir „Lukoil“, vieną mėnesį nutraukti ryšius antraip jos susidurs su antrinėmis sankcijomis, kurios neleistų joms naudotis JAV bankų, prekybininkų, vežėjų ir draudikų paslaugomis.
V. Orbanas taip pat teigė, kad Ukrainai prireiktų „stebuklo“, kad įveiktų Maskvą, taip pabrėždamas prarają tarp jo ir kitų Europos lyderių karo klausimu.
„Gerbti Vengriją“
Tuo tarpu D. Trumpas nuoširdžiai palaikė V. Orbaną svarbiu migracijos klausimu, sakydamas, kad ES turėtų parodyti Vengrijos vadovui daugiau pagarbos.
V. Orbano pozicija dėl migracijos nesutampa su ES. Jis taip pat atsisakė siųsti karinę pagalbą Ukrainai ir prieštarauja Kyjivo siekiui įstoti į bloką, be to, dažnai konfliktuoja su Briuseliu dėl teisinės valstybės ir kitų klausimų.
„Manau, kad jie turėtų labai, labai gerbti Vengriją ir šį lyderį, nes jis buvo teisus dėl imigracijos“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
D. Trumpas, kuris savo šalyje vykdo plataus masto imigracijos kontrolės kampaniją, vėl pareiškė apie ryšį tarp migrantų ir nusikalstamumo, kurio nepatvirtina Jungtinių Valstijų statistika.
V. Orbanas pernai tris kartus aplankė D. Trumpą, kurį vadina „brangiu draugu“, jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje, tačiau JAV prezidento sugrįžimas į valdžią Vengrijoje turėjo nevienareikšmišką poveikį.
Vašingtonas atšaukė sankcijas vyriausiajam Orbano padėjėjui Antalui Roganui ir atkūrė šalies statusą bevizio režimo programoje.
Tačiau D. Trumpo muitai ES smarkiai paveikė į eksportą orientuotą Vengrijos automobilių pramonę ir prisidėjo prie ir taip silpnos ekonomikos iššūkių.
Ekspertai teigė, kad susitikimas su JAV prezidentu turėtų suteikti bent jau simbolinę pergalę V. Orbanui, kuriam gresia precedento neturintis iššūkis per 15 metų per kitų metų pavasarį vyksiančius rinkimus.
