Nuo J.Kerry kliuvo ir mokslininkams, ir kompanijoms, kurios neigia vykstančią klimato kaitą. Pirmuosius JAV valstybės sekretorius išvadino „menkaverčiais mokslininkais“ ir „kraštutiniais ideologais“ bei paragino visus neleisti didelėms kompanijoms užgrobti debatų apie klimatą. „Moksliniai faktai yra neabejotini, o tie, kurie atsisako jais tikėti, paprasčiausiai savo galvas slepia smėlyje“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
Anot J.Kerry, tam, kad būtų užkirstas kelias visuotiniam atšilimui, turi susivienyti visos valstybės – nėra prasmės kai kurioms šalims stengtis stabdyti klimato kaitą, kai kitos nieko išvis nedaro
„Niekam ne paslaptis, kad Indonezija dėl klimato kaitos šiandien yra viena labiausiai pažeidžiamų valstybių Žemėje“, – studentams kalbėjo J.Kerry. Šiemet jis ketina visame pasaulyje sakyti kalbas apie klimato kaitą, ir Indonezija yra pirmoji dėl šio reikalo aplankyta valstybė.
„Neperdedu sakydamas, kad kyla grėsmė visam jūsų gyvenimui, kurį gyvenate ir mylite“, – perspėjo politikas.
Anot J.Kerry, tam, kad būtų užkirstas kelias visuotiniam atšilimui, turi susivienyti visos valstybės – nėra prasmės kai kurioms šalims stengtis stabdyti klimato kaitą, kai kitos nieko išvis nedaro.
„Pagalvokite apie masinio naikinimo ginklų skaičiaus padidėjimą. Mes nebūsime saugūs, jeigu JAV saugos savo branduolinį arsenalą, o kitos šalys nieko nedarys tam, kad jų ginklai nepatektų į teroristų rankas“, – kalbėjo J.Kerry.
„Lygiai taip pat – ir su klimato kaita. Tam tikra prasme, klimato kaita dabar gali būti laikoma dar vienu masinio naikinimo ginklu – netgi tikriausiai labiausiai bauginančiu masinio naikinimo ginklu pasaulyje“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
J.Kerry kalba pasakyta beveik 200 valstybių bandant susitarti dėl galimos naujos pasaulinės sutarties. Tikimasi, kad kitąmet pavyks susitarti dėl naujų šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimo kvotų nuo 2020 metų.
Dauguma mokslininkų sutaria, kad žmogus 95 procentais atsakingas už klimato kaitą. Nedidelė dalis skeptikų tvirtina, kad vidutinė temperatūra visoje planetoje kyla dėl nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių.
Per pastaruosius 30 metų visame pasaulyje temperatūra kyla. Šis procesas sukūrė pasekmių grandinę: šiltėjant atmosferai, kyla ir vandenynų temperatūra, o dėl to ima tirpti ledynai. Per pastarąjį šimtmetį vandenynų lygis pakilo 20 cm. Be to, Arkties jūrų ledas per pastaruosius dešimt metų rekordiškai iki minimumo susitraukė net du kartus.
Pasaulinės tendencijos atsispindi ir Lietuvoje: Baltijos jūros lygis Klaipėdoje nuo XX amžiaus vidurio pakilo apie 10 cm.
„Jei klimatas pasikeis daugiau nei dviem laipsniais, nutiks labai daug ekstremalių reiškinių, o poveikis socialinei ir ekonominei šalių raidai bus labai rimtas“, – 15min.lt yra sakęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys.
