Jis paaiškino, kad Jungtinės Valstijos balsavo prieš Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją, kuria Rusijai buvo priekaištaujama dėl karo Ukrainoje, nes ji buvo „priešiška“ ir prieštaravo pastangoms susodinti abi puses prie derybų stalo ir užbaigti karą.
„Kalbant apie platesnę rezoliuciją, manome, kad, jei nori būti naudinga XXI amžiuje, ji turi grįžti prie savo įstatuose numatytos misijos – užkirsti kelią karams ir konfliktams bei juos nutraukti“, – dėstė M.Rubio.
JAV valstybės sekretorius pakartojo, kad prezidentas Donaldas Trumpas „aiškiai pasakė, kad nori užbaigti karą“, nes mano, kad „žuvo per daug žmonių“.
Pasak M.Rubio, Vašingtono vertinimu, atrodė „nepalanku“, jei JT paskelbs kažką, kas būtų priešiška kuriai nors pusei.
„Stengiamės, kad šie vaikinai susėstų prie derybų stalo. Deja, Ukraina nesutiko, jie norėjo likti savo pozicijoje. Tada mes kreipėmės į Saugumo Tarybą su savo kompromisu, kuris, manau, yra labai sąžininga formuluotė, ir joje iš esmės sakoma „karas yra baisus dalykas“.
Perfrazuoju ir supaprastinu, bet jame sakoma, kad karas yra baisus dalykas, žuvo per daug žmonių, šį karą reikia baigti taip, kad sprendimas būtų ilgalaikis – iš esmės tai atkartoja prezidento D.Trumpo požiūrį į tai, koks turi būti šis konfliktas, ir primena Jungtinėms Tautoms, kad Jungtinių Tautų tikslas – nutraukti karą ir užkirsti kelią konfliktams, o ne apsunkinti konfliktų baigtį.
Todėl manau, kad buvo gerai, jog Saugumo Taryboje tai padarėme ir rusai nevetavo“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius.
Be to, M.Rubio pavadino D.Trumpą „taikos prezidentu“ ir pabrėžė, kad karas Ukrainoje gali baigtis „po kelių savaičių“.
Jo nuomone, JAV turėtų susodinti abi puses prie derybų stalo, „pradedant nuo rusų“. Jis pridūrė, kad JAV delegacija praėjusią savaitę susitiko su Rusijos puse, kur pagrindinis klausimas buvo: „Ar jūs suinteresuoti užbaigti šį konfliktą, ar ne?“
„Daugelis žmonių nežino atsakymo į šį klausimą. Jei pasikalbėsite su kai kuriais europiečiais, jie jums pasakys, kad Vladimiras Putinas nesuinteresuotas nutraukti karą. Jie sakė, kad būtų suinteresuoti, bet tam tikromis sąlygomis. Mes neaptarėme, kokios tos sąlygos. Taigi kitas žingsnis – kada nors vėl susitikti su jais, su tinkama žmonių grupe, ir imtis įvardyti, ką reikia daryti, kad Rusija nutrauktų karą. Akivaizdu, kad tą patį klausimą turime užduoti ir Ukrainai, nes negalima nutraukti karo, jei abi pusės su tuo nesutinka“, – pridūrė politikas.


