„Grėsmė, dėl kurios labiausiai nerimauju, kalbėdamas apie Europą, nėra Rusija. Tai ne Kinija ir ne bet kuris kitas išorės veikėjas. O tai, dėl ko nerimauju, yra grėsmė iš vidaus. Europos atsitraukimas nuo kai kurių svarbiausių vertybių“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė J.D.Vance'as.
„Bijau, kad Britanijoje ir visoje Europoje žodžio laisvė mažėja“, – pridūrė jis.
Savo kalboje jis nieko nepasakė apie prezidento D.Trumpo derybas su Rusija dėl karo nutraukimo.
Nors daugelis laukė, kad viceprezidentas pasisakys dėl JAV pajėgų Europoje, šiai temai viceprezidentas skyrė tik kelis abstrakčius sakinius.
Jis pakartojo, jog Europa privalo stiprinti savo gynybą, kad Vašingtonas galėtų sutelkti dėmesį į grėsmes kitose pasaulio dalyse.
„Manome, jog svarbi bendro aljanso dalis yra tai, kad europiečiai stiprintų savo (gynybą), o JAV sutelks dėmesį į pasaulio sritis, kurioms gresia didelis pavojus“, – sakė J.D.Vance'as.
Viceprezidento pamokslai
J.D.Vance'as sakė, esą Europos vyriausybės taiko cenzūrą ir nesugebėjo tinkamai pažaboti nekontroliuojamos migracijos.
Viceprezidentas pažėrė kritikos europiečių pastangoms apriboti dezinformaciją socialinėje žiniasklaidoje, kritikavo įstatymus, kurie draudžia protestus prieš abortus, ir keliskart sukritikavo Rumunijos teismo sprendimą eliminuoti prezidento rinkimų rezultatus.
J.D.Vance'as taip pat paragino Europos politines partijas neizoliuoti jėgų, kurios vadinamos kraštutinėmis.
Ši kalba nuskambėjo artėjant Vokietijos parlamento rinkimams, po kurių tradicinės partijos žada nebendradarbiauti su „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – šią politinę jėgą kritikai vadina ekstremistine.
J.D.Vance'o teigimu, Europos lyderiai „bijo savo pačių rinkėjų“, ir tai galiausiai gali sunaikinti demokratiją iš vidaus.
Jis atmetė kritiką dėl Elono Musko kišimosi į Europos rinkimus, sakydamas, kad „jei Amerikos demokratija gali išgyventi 10 metų Gretos Thunberg kritikos, tai jūs galite išgyventi kelis mėnesius Elono Musko“.
Jis sakė, esą naujoji JAV valdžia su „naujuoju šerifu“ Donaldu Trumpu priešaky gins žodžio laisvę.
„Mieste atsirado naujas šerifas, ir Donaldui Trumpui vadovaujant mes galime nesutikti su jūsų pažiūromis, bet kovosime, kad apgintume jūsų teisę siūlyti jas viešai. Sutikite ar nesutikite“, – sakė J.D.Vance'as.
Jis taip pat paragino Europą pakeisti kursą imigracijos klausimu ir kaip pavyzdį paminėjo diena anksčiau įvykdytą išpuolį, kai afganistanietis Miunchene automobiliu įsirėžė į grupę žmonių.
„Kiek dar reikės siaubingų įvykių, kol pakeisime kursą ir pasuksime mūsų bendrą civilizaciją nauja kryptimi?“ – klausė J.D.Vance'as, turėdamas omenyje išpuolį, per kurį iš viso buvo sužeisti 36 žmonės.
Europiečių pažeminimas
Politologas Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad ši kalba labai nustebino jos paklausyti susirinkusius Miuncheno konferencijos dalyvius.
„Tie keli plojimai salėje buvo labai iškalbingi, kaip europiečiai klausosi ir nelabai gali patikėti, ką jie girdi. Kai tikisi apie JAV vaidmenį pasaulyje, o girdi moralizavimus, kad europiečiai nesilaiko žodžio laisvės principų“, – feisbuke rašė T.Janeliūnas.
„Europiečiai apšalę klausėsi šitos kalbos. Lyg Europa būtų kažkokia rinkimus klastojanti, rinkėjus gąsdinanti ir nuomones cenzūruojanti autokratija. Galima būtų manyti, kad Vance'as tai kalba rusijoje ar baltarusijoje, bet jis kalbėjo Vokietijoje“, – pažymėjo politologas.
Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis Ukrainos parlamentaras Oleksijus Gončarenka kalbą pavadino Europos lyderių pažeminimu.
„Vienintelis dalykas, kurį galima pasakyti apie Vance'o kalbą, buvo visiškas visų Europos vadovų pažeminimas. Žmonės kambaryje šokiruoti“, – socialiniame tinkle X rašė politikas.
Naujienų agentūros „Reuters“ pastebėjimu, keliose savo kalbos vietose J.D.Vance'as sumenkino Rusijos politinio kišimosi riziką. Taip jis gynė D.Trumpo liniją, kai jis pasipriešino JAV žvalgybos agentūrų teiginiams, jog Rusija jo naudai kišosi į 2016 metų rinkimus.
Dėmesys saugumui
J.D.Vance'as vėliau penktadienį turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Daugelis tikisi, kad jis įneš daugiau aiškumo apie D.Trumpo planus dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos.
D.Trumpas trečiadienį telefonu kalbėjosi telefonu su Ukrainą užpuolusios Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Jis žada netrukus pradėti derybas dėl paliaubų, bet apie konkrečius planus planus kol kas kalba miglotai.
„Karas Ukrainoje turi baigtis. Jauni žmonės žudomi tokiu mastu, kokio niekas nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai absurdiškas karas“, – ketvirtadienį sakė D.Trumpas.
D.Trumpo pozicija kelia nerimą europiečiams, ar jie gali išlaikyti po Antrojo pasaulinio karo suteiktą NATO saugumą.
D.Trumpas kol kas atmeta galimybę, kad Ukraina įstotų į NATO.
„Nematau jokio būdo, kaip šalis, esanti Rusijos padėtyje, galėtų leisti jiems įstoti į NATO“, – ketvirtadienį sakė D.Trumpas
NATO gynybos biudžetas
Kiek anksčiau penktadienį J.D.Vance'as kalbėjosi su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Lammy.
Susitikimuose jis paragino NATO nares skirti daugiau lėšų gynybai. Šiuo metu 23 iš 32 NATO valstybių narių pasiekia tikslą gynybai skirti 2 proc. šalies BVP. Ateityje D.Trumpas nori slenkstį pakelti iki 5 proc.
„Norime užtikrinti, kad NATO iš tikrųjų būtų kuriama ateičiai. Svarbu užtikrinti, kad NATO daugiau dalytųsi našta Europoje, kad Jungtinės Valstijos galėtų sutelkti dėmesį į kai kuriuos mūsų iššūkius Rytų Azijoje“, – sakė Vance'as NATO generaliniam sekretoriui.
M.Rutte atsakė sutinkantis, kad Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų. „Šia prasme turime augti ir išleisti daug daugiau“, – sakė jis.
