Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ko siekiama agresyvia Rusijos kampanija, kuriai pasitelkiami ir kibernetiniai išpuoliai bei dezinformacijos sklaida. Šiam tyrimui vadovauja nacionalinės žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis jaunesnysis.
„Tai yra dalykas, kuris turėtų versti nerimauti kibernetinę žvalgybą“, – teigė buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentas Charlesas Allenas.
Žvalgybos pareigūnai jau paskelbė, kad stebi galimą įtaką rinkimų procesui, o Federalinis tyrimų biuras (FTB) įspėjo valstijų ir vietos pareigūnus dėl galimų kibernetinių išpuolių.
Kol kas nėra jokių konkrečių įrodymų, kad Rusija ketina kištis į rinkimų procesą ir bandyti žlugdyti rinkimus, tačiau net ir užuominos apie tai kelia amerikiečių nerimą.
„Mūsų demokratijai labai svarbu, kad žmonės pasitikėtų rinkimų procesu“, – sakė savo pavardės atskleisti nenorėjęs agentas.
Ekspertų manymu, Kremlius nebandys koreguoti JAV prezidento rinkimų rezultatų – tai būtų per daug įžūlu. Vis dėlto chaoso ir nerimo sukėlimas JAV prisidės prie nepasitikėjimo jos remiama demokratijos sklaida. Toks chaosas ypač gali pakirsti pasitikėjimą JAV buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse.
JAV žvalgybos pareigūnai tokią Rusijos kampaniją vadina „ambicinga“ ir teigia, kad jos pagrindinis tikslas – sumenkinti JAV lyderystę tarptautinių santykių srityje.
JAV Senato mažumos lyderis, demokratų partijos narys iš Nevados valstijos Harry Reidas teigė esąs labai sukrėstas tos informacijos, kurią jam suteikė FTB pareigūnai.
Birželio mėnesį su Kremliumi siejami Rusijos programišiai įsilaužė ir į JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto duomenų bazę ir pavogė 20 tūkstančių laiškų. Šis incidentas išvertė iš posto demokratų partijos vadovę Debbie Wasserman Schultz.
Ragina reaguoti
Vėliau teisėsaugos atstovai paskelbė ir apie bandymus įsilaužti į rinkėjų registracijos sistemas Arizonos bei Ilinojaus valstijose.
Nenuostabu, kad reakcijos į Rusijos atakas ėmė reikalauti abiejų partijų atstovai. Respublikonų senatorius iš Nebraskos Benas Sasse'as pareiškė, kad prezidentas Barackas Obama turėtų imtis veiksmų, kurie atsakytų į išpuolius grasinančius visai rinkimų sistemai.
„Laisvi ir teisėti rinkimai turėtų būti nekvestionuojami. Akivaizdu, kad Rusija mano, jog rezultatas atperka bet kokias pasekmes“, – kalbėjo B.Sasse'as. „Tokie skaičiavimai turėtų pasikeisti... Turi sekti atsakas – politinis, diplomatinis, ekonominis. Atsakas, kuris užgniaužtų Putiną ir jo padėjėjus“, – dėstė respublikonas.
Vladimiras Putinas interviu „Bloomberg“ metu aiškino, kad įsilaužėlių tapatybė ne tokia svarbi, kaip paviešinti dokumentai.
Baracko Obamos administracija vis dar svarsto tinkamą atsaką, o tuo metu Vladimiras Putinas interviu „Bloomberg“ metu aiškino, kad įsilaužėlių tapatybė ne tokia svarbi, kaip paviešinti dokumentai.
„Nėra svarbu, kas išplatino tą informaciją iš ponios Clinton būstinės. Svarbiausia, kad šis turinys buvo paviešintas“, – sakė Rusijos lyderis, kandžiai pridurdamas, kad JAV rinkimai jį stebina „nešvariais žaidimais“.
Rinkimų stebėtojai nerimauja
Federalinės valdžios atstovai pripažįsta, kad decentralizuota JAV rinkimų sistema sudaro daug keblumų, apsisaugant nuo išpuolių. Užtikrinti sistemų saugumą visose valstijose beveik neįmanoma.
„Man tai tikrai kelia nerimą“, – apie šių metų prezidento rinkimus kalbėjo ilgametis rinkimų stebėtojas Floridos valstijoje, Leono apygardoje, Ionas Sancho. „Amerika nėra pasirengusi. Mums reikia plano“, – teigė jis, pabrėždamas, kad jo apygardoje jau imtasi išskirtinių saugumo priemonių.
Didžiausią nerimą jam kelia elektroninis balsavimas, kuriuo naudosis ne JAV esantys amerikiečiai. I.Sancho teigimu, ši sistema yra labiausiai palanki įsibrovėliams, siekiantiems sujaukti rinkimų eigą.
JAV rinkimų pagalbos komisijos vadovas Tomas Hicksas ramina, kad šie balsai bus pateikiami elektroninio pašto sistema, kuri išties gali būti pažeidžiama, tačiau jei tokių ir bus, tai pažeidimai nebus sisteminiai.
Vidaus saugumo sekretorius Jehas Johnsonas jau pareiškė, kad 9000 JAV esančių balsavimo sistemų dėl savo ypatingos svarbos turėtų būti prilygintos tokiems strateginiams saugumo objektams kaip atominės elektrinės ar elektros perdavimo tinklai.
Tai suteiktų galimybę skirti didesnį finansavimą balsavimo sistemos saugumui. Tačiau toks pokytis įvykti galės tik jau po lapkritį vyksiančių rinkimų, kuriuos vis dar temdo galimų Rusijos atakų šešėlis.
