Nepadėjo ir garsių draugų parama, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą bei viceprezidentą J.D.Vance'ą. Leidinys „Politico“ analizuoja lemtingas V.Orbano klaidas ir priežastis, kodėl jo žlugimas buvo nulemtas iš anksto.
Kas rūpėjo rinkėjams
Kaip aiškina leidinys, ilgalaikis buvimas valdžioje turi pranašumų, tačiau gali tapti ir kliūtimi – būtent taip nutiko V.Orbanui. Rinkėjai buvo nepatenkinti ir vis labiau jautė nuovargį nuo jo bei valdančiosios „Fidesz“ partijos, susaistytos bičiulių protegavimu bei korupcija, prisidėjusia prie šalies ekonomikos nuosmukio.
Tačiau V.Orbanas liko kurčias besikeičiančioms visuomenės nuotaikoms. Jis laikėsi tos pačios strategijos, kurią naudojo praėjusiuose trijuose rinkimuose: vaizdavo save kaip vienintelį asmenį, gebantį apginti Vengrijos interesus, ir pabrėžė išorines grėsmes.
Šios kampanijos metu V.Orbanas kaltino savo varžovą bandymu įtraukti šalį į karą per sąjungą su dviem jo „amžinaisiais baubais“: Europos Sąjunga ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Visgi geopolitinė panika nebeveikė. Pasak „Politico“, neteisingas rinkėjų nuotaikų įvertinimas padėjo jo varžovui Peteriui Magyarui sustiprinti savo pozicijas.
„Didysis populistas prarado autoritetą ir nesuprato, kad jį smukdo tos pačios ydos, kurios susilpnino autoritarinius lyderius visame pasaulyje: nevaldoma korupcija, kleptokratinis valdantysis sluoksnis ir yrantis šalies ūkis. Visa tai tik suteikė jėgų Magyarui“, – rašoma straipsnyje.
Išorinė MAGA judėjimo ir Europos populistų intervencija, kai šie plūdo į Budapeštą palaikyti V.Orbano, buvo tik tuščios pastangos. Garsūs jų šūkiai ir pamokymai liko neišgirsti Vengrijos rinkėjų, kuriems kur kas labiau rūpėjo kasdienės problemos: sąskaitų apmokėjimas, darbo paieškos ir ori sveikatos apsauga.
Desperacijos ženklai
„Politico“ pastebi, kad kovoje prieš P.Magyarą V.Orbanas nebeturėjo naujų idėjų. Priešingai nei ankstesni varžovai, P.Magyaras yra puikiai perpratęs V.Orbano sukurtą sistemą ir neketino nusileisti patriotizmo bei nacionalinių simbolių pasitelkimo srityje.
„Jis teigė, kad bet koks įsikišimas – nesvarbu, iš Vašingtono, Briuselio ar Maskvos – yra nepageidaujamas: vengrai sprendimus priims patys. Tai buvo stipri patriotinė linija, kurios fone V.Orbanas pradėjo atrodyti labiau kaip marionetė“, – teigia „Politico“.
Tuo pat metu P.Magyaras išliko susikoncentravęs į tai, kas iš tiesų rūpėjo žmonėms: infliaciją, ekonominį nuosmukį ir korupciją.
Jo pažadai sukurti „modernią, europietišką Vengriją“ pritraukė ne tik jaunimą, bet ir vidutinio amžiaus vyrus bei darbininkus – svarbią dalį tradicinio „Fidesz“ elektorato.
Pralaimėjimas buvo nulemtas iš anksto
Stebėtojai, daugelį metų sekę Vengrijos lyderio karjerą, teigia tikintys, jog jis dar kampanijos pradžioje nujautė, kad pralaimės. Tai iš dalies paaiškina jo desperatiškas provokacijas prieš oponentus bei neapgalvotą įtampos kurstymą su Briuseliu ir V.Zelenskiu.
„Jis tiesiog tikėjosi, kad viskas kažkaip susitvarkys jo naudai. Tačiau jo kalba, gestai, kūno kalba – viskas atrodė kitaip. Jis atrodė prislėgtas. Manau, jis suprato, kad niekas nesitęsia amžinai“, – sakė V.Orbano biografas Palis Danis Renijus.
-
Kas tas Peteris Magyaras, nokautavęs Orbaną Vengrijos rinkimuose?
-
Orbano pralaimėjimas – smūgis Trumpui ir jo pakalikams
-
„Politinis žemės drebėjimas“: istorinis Orbano pralaimėjimas turės pasekmių gerokai už Budapešto ribų
-
Slovakijos ir Čekijos premjerai pasveikino Vengrijos rinkimus laimėjusį Peterį Magyarą
-
Friedrichas Merzas: dešiniojo sparno populizmas Vengrijoje triuškinamai pralaimėjo
-
Įtampa slūgsta: Ukraina atšaukė rekomendaciją nevykti į Vengriją
