Tačiau, anot straipsnio, tai nėra priežastis, kodėl V.Putinas nėra pasirengęs susitikti su V.Zelenskiu, pažymėjo „Politico“.
Kremliaus šeimininkas vengia viršūnių susitikimo su V.Zelenskiu, nes, pirmiausia, toks viršūnių susitikimas suteiktų Ukrainos vadovui politinį legitimumą – o Maskva nuosekliai tai neigia.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, duodamas interviu NBC laidai „Meet the Press“, pakartojo, kad V.Putinas negalės sudaryti su V.Zelenskiu susitarimo, nes Maskva laiko jį „neteisėtu“.
Antra priežastis – ieškoti naujų trukdžių ir kliūčių susitikimui yra dalis Kremliaus strategijos. Ji skirta užliūliuoti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kartu vengiant arba bent sumažinant riziką išprovokuoti jo pyktį ir paskatinti jį įgyvendinti grasinimus dėl griežtų pasekmių, jei Rusija nerodys rimtų pastangų nutraukti plataus masto karą.
Tačiau D.Trumpas niekada neįvardijo, kokios konkrečiai pasekmės lauktų Rusijos.
„Man nereikia to sakyti“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje rugpjūčio 13 d.
Anot žiniasklaidos, jei Amerikos prezidentas visgi imtųsi veiksmų, greičiausiai tai būtų antrinės sankcijos šalims, prekiaujančioms su Rusija, siekiant sustabdyti jos iškastinio kuro eksportą.
Tai neparklupdytų Rusijos – sankcijų veiksmingumas dažnai yra perdėtas – bet tai būtų labai nepatogu, ypač artėjant recesijai ir jau viršijus šių metų Rusijos biudžeto deficitą, rašoma straipsnyje.
„Nesant nieko, ką Putinas galėtų pavadinti pergale, karo su Ukraina tęsimas yra naudingas Rusijos prezidentui. Staigi konflikto pabaiga galėtų kelti pavojų jo režimui, nes greitas perėjimas nuo karo ekonomikos padidintų pavojingų sociopolitinių vidinių kovų tikimybę“, – rašoma straipsnyje.
Kodėl Putinui verta tęsti karą
Kaip pažymėjo sociologė Ella Paneya iš Naujosios Eurazijos strategijų analitinio centro, tai galėtų sukelti žiaurią ir negailestingą konkurenciją dėl nykstančių išteklių visuose visuomenės lygmenyse. Be to, karas taip pat yra patogi priemonė pateisinti politines represijas – patriotizmas čia labai parankus.
Kovų tęsimas taip pat silpnina finansiškai išsekusias Europos šalis ir kelia grėsmę jau trapiai transatlantinei sąjungai. Silpni, išsiblaškę ir susiskaldę Vakarai yra naudingi ir V.Putinui, ir jo sąjungininkui Xi Jinpingui, kuris svarsto, kaip ir kada praryti Taivaną, dėsto „Politico“.
Atsižvelgiant į rimtą gyvosios jėgos trūkumą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, visada yra galimybė, kad fronte įvyks Rusijos proveržis, kurio Ukraina gali nebesugebėti atremti.
Kitaip tariant, V.Putinas dar gali tikėtis gauti daugiau: daugiau teritorijų, Vakarų saugumo garantijų, kurios pasirodys esančios tuščios, ir Ukrainos kariuomenės dydžio apribojimo po karo. Visa tai sudarytų patogų trampliną naujiems Rusijos agresijos aktams ateityje, jai pačiai pasirinkus laiką.
„Rusijos lyderis nori neutralizuotos Ukrainos, nepajėgios atlaikyti karinį spaudimą. Tai supranta visi – išskyrus Trumpą“, – atkreipė dėmesį Fiona Hill, buvusi D.Trumpo specialioji patarėja Rusijos klausimais.
-
Trumpas turi jėgos sumalti Putiną į miltus: ekspertai paaiškino kaip
-
Karas Ukrainoje. „The Atlantic“: Trumpas nori karo Ukrainoje pabaigos bet kokia kaina
-
Rusijai diplomatija nė motais – į Ukrainą paleido daugiau nei 600 dronų ir raketų
-
Rusijos vyriausybė liūdnai konstatavo: ekonomikos augimas beveik visiškai sustojo
Būtent todėl Kremlius vilioja į pinkles JAV valstybės sekretorių Marco Rubio ir D.Trumpo specialųjį pasiuntinį Steve’ą Witkoffą detalėmis ir nesibaigiančiais kliuviniais – kalba apie tikrąsias karo priežastis, dėlioja pasiteisinimus, vilkina laiką ir blaško dėmesį.
