„Jungtinė Karalystė smerkia šiuos veiksmus, – rašė jis socialiniame tinkle „X“. – Nausėdijos yra neteisėtos pagal tarptautinę teisę, dar labiau kenkia dviejų valstybių sprendimui ir neapsaugo Izraelio.“
Izraelio vyriausybė anksčiau ketvirtadienį paskelbė apie nausėdijų plėtrą.
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas), pavartodamas biblinį Vakarų Kranto pavadinimą, sakė, kad sprendimas dėl nausėdijų „sustiprina mūsų pozicijas Judėjoje ir Samarijoje“, „įtvirtina mūsų istorinę teisę į Izraelio žemę ir yra gniuždantis atsakas į palestiniečių terorizmą“.
Jis pridūrė, kad tai yra „strateginis žingsnis, užkertantis kelią palestiniečių valstybės, kuri keltų grėsmę Izraeliui, sukūrimui“.
Per 1967 metų Vidurio Rytų karą Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Gazos Ruožą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai siekia, kad šiose teritorijose būtų įkurta jų nepriklausoma valstybė. Dauguma tarptautinės bendruomenės narių mano, kad nausėdijos okupuotame Vakarų Krante yra neteisėtos ir taip trukdo išspręsti dešimtmečius trunkantį konfliktą.
Izraelis jau yra pastatęs daugiau kaip 100 nausėdijų visoje teritorijoje, kuriose gyvena apie 500 tūkst. naujakurių. Dalis nausėdijų yra atokios gyvenvietės ant kalvų, tačiau kitos turi gerai išvystytą infrastruktūrą. Jose yra daugiabučių, prekybos centrų, gamyklų ir viešųjų parkų.
Vakarų Krante, kurį kontroliuoja Izraelio kariuomenė, o demokratinio pasaulio remiama palestiniečių autonomija administruoja gyventojų centrus, gyvena 3 mln. palestiniečių. Naujakuriai turi Izraelio pilietybes.
Pastaraisiais metais Izraelis paspartino nausėdijų statybas – gerokai prieš tai, kai po 2023-iųjų spalio 7-osios islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš žydų valstybę kilo karas Gazos Ruože. Dėl šios priežasties palestiniečiai priversti gyventi vis mažesnėse Vakarų Kranto teritorijose, o perspektyva įkurti nepriklausomą valstybę vis labiau tolsta.
