Sudano sukarinta grupuotė „Greitosios paramos pajėgos“ (RSF) pareiškė visiškai perėmusios El Fašero miesto kontrolę. Tuo metu pasirodė pranešimų apie masinius žiaurumus ir penkių Raudonojo Pusmėnulio savanorių nužudymą Kordofane.
Po 18 mėnesių trukusios apgulties, bado ir bombardavimo, miestą dabar kontroliuoja RSF – džandžavidų kovotojų, kaltinamų genocido vykdymu prieš du dešimtmečius, palikuonys.
Sukarinta grupuotė, nuo 2023-iųjų balandžio kariaujanti žiaurų karą su vyriausybės pajėgomis, pastarosiomis dienomis pradėjo paskutinį El Fašero puolimą, užimdama likusias kariuomenės pozicijas.
Sekmadienį JT migracijos agentūra pranešė, kad spalio 26–31 dienomis iš Šiaurės Kordofano regiono pabėgo daugiau kaip 36 tūkst. žmonių.
Pirmadienį gyventojai pranešė apie didelį RSF ir kariuomenės pajėgų suaktyvėjimą Šiaurės Kordofano miestuose ir kaimuose.
Tiek RSF, tiek Sudano kariuomenė siekia užimti Šiaurės Kordofano sostinę El Obeidą. Šis miestas yra svarbus logistikos ir vadovavimo centras, jungiantis Darfūrą su Chartumu, jame taip pat veikia oro uostas.
„Šiandien visos mūsų pajėgos susitelkė prie Baro fronto“, – nurodė vienas RSF narys, turėdamas omenyje miestą į šiaurę nuo El Obeido.
Praėjusią savaitę RSF pareiškė, kad kontroliuoja Baro miestą.
Suleimanas Babikeris, gyvenantis į vakarus nuo El Obeido, naujienų agentūrai AFP sakė, kad po RSF įvykdyto El Fašero užėmimo šios grupuotės transporto priemonių skaičius regione smarkiai išaugo.
„Bijodami susirėmimų nustojome važiuoti į savo ūkius“, – naujienų agentūrai AFP nurodė jis.
Kitas gyventojas, prašęs neviešinti jo vardo dėl saugumo priežasčių, taip pat nurodė, kad „per pastarąsias dvi savaites į vakarus ir pietus nuo El Obeido labai padaugėjo kariuomenės transporto priemonių ir ginklų“.
Praėjusią savaitę JT generalinio sekretoriaus padėjėja Afrikai Martha Pobee (Marta Pobi) išreiškė susirūpinimą dėl RSF „didelio masto žiaurumų“ ir „etniškai motyvuotų atsakomųjų veiksmų“ Bare.
Ji perspėjo apie tendencijas, panašias į tas, kurios buvo Darfūre, kur RSF kovotojai kaltinami masinėmis žudynėmis, seksualiniu smurtu ir pagrobimais prieš ne arabų bendruomenes.
Per daugiau kaip dvejus metus trunkantį Sudano karą žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o beveik 12 mln. buvo priversti palikti namus.
