Pasak M.Bachelet, buvo šimtai pareiškimų apie kankinimus ar netinkamą elgesį, taip pat ir su vaikais, susijusį su Baltarusijos valdžios atsaku į protestus prieš ginčijamą A.Lukašenkos perrinkimą prezidentu.
„Atsižvelgiant į jų mastą ir skaičių, visi įtarimai kankinimu ir kitokiomis saugumo pajėgų netinkamo elgesio formomis turėtų būti dokumentuoti ir ištirti, siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn“, – sakė komisarė per JT žmogaus teisių tarybos, sutikusios skubiai surengti debatus šiuo klausimu, sesijos atidarymą.
M.Bachelet nurodė, kad buvo pranešimų apie lytinį smurtą, žmonių, susijusių su opozicija, pagrobimus, taikymąsi į žurnalistus.
„Nėra daug įrodymų, kad valdžia ėmėsi kokių nors žingsnių dėl šių pranešimų“, – sakė ji.
„Socialinei ramybei Baltarusijoje atkurti reikia plataus dialogo, reformų ir atskaitomybės už sunkius žmogaus teisių pažeidimus“, – pabrėžė M.Bachelet.
JT žmogaus teisių taryba Europos Sąjungos prašymu sutiko penktadienį surengti skubius debatus dėl padėties Baltarusijoje.
Dėstydamas prašymą Vokietijos ambasadorius Michaelis Freiherris von Ungernas-Sternbergas atkreipė dėmesį į pranešimus apie „beprecedentes atakas prieš taikius protestuotojus, jų kankinimą, žiaurų, nežmonišką ar žeminamą elgesį su jais, taip pat apie opozicijos lyderių persekiojimą, bauginimą ir sulaikymus“.
„Situacija aiškiai pateisina skubius debatus. Žmogaus teisių taryba negali tylėti šiuo klausimu“, – sakė jis.
Tačiau Baltarusijos ambasadorius Juras Ambrazevičius šį pasiūlymą pavadino „manipuliavimu Taryba, neturinčiu nieko bendra su žmogaus teisėmis“, ir sakė, kad taip paprasčiausiai siekiama daryti politinį spaudimą Baltarusijai.
Tai tik šeštas kartas per Tarybos 14 metų istoriją, kai ji sutiko surengti specialius skubius debatus per eilinę Tarybos sesiją.
