Tuo metu ginkluotos opozicijos grupuotės naudoja panašią taktiką spausdamos gyventojus boikotuoti rinkimus.
„Mianmaro karinė valdžia privalo liautis naudojusi brutalų smurtą, kad priverstų žmones balsuoti, ir nesulaikyti žmonių už bet kokių prieštaraujančių pažiūrų reiškimą“, – sakė JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas).
Jis pasmerkė ir „rimtus su kariuomene kovojančių ginkluotų grupių grasinimus“.
Mianmare rinkėjai sekmadienį pradės balsuoti chuntos rengiamuose rinkimuose. Chunta griežtai ribojamus rinkimus vadina grįžimu prie demokratijos, praėjus penkeriems metams po to, kai nuvertė išrinktą vyriausybę ir sukėlė pilietinį karą.
Mianmaro chunta ketina vadovauti sekmadienį prasidėsiančiam balsavimui, reklamuodama griežtai ribojamus rinkimus kaip sugrįžimą prie demokratijos praėjus penkeriems metams po perversmo, kai buvo nuversta paskutinė išrinkta vyriausybė ir kilo pilietinis karas.
Nušalinta Mianmaro civilinė lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) tebėra kalinama, o jos itin populiari partija iširo, 2021 metų vasarį kariams nutraukus dešimtmetį trukusį šalies demokratijos eksperimentą.
Tarptautiniai stebėtojai atmetė mėnesį etapais vyksiantį balsavimą ir sakė, kad tai tik kitaip pavadinta karo padėtis.
V. Turkas, praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakęs, kad rinkimų rengimas Mianmare dabartinėmis aplinkybėmis yra nesuvokiamas dalykas, antradienį įspėjo, jog civiliams dėl dalyvavimo balsavime grasina tiek karinė valdžia, tiek ginkluotos opozicijos grupės.
Jo pareiškime minima dešimtys asmenų, kurie, kaip pranešama, buvo sulaikyti pagal „rinkimų apsaugos įstatymą“ už tai, kad naudojosi saviraiškos laisve.
Pareiškime nurodoma, kad daugybei žmonių buvo skirtos itin griežtos bausmės, atkreipiant dėmesį į tris jaunuolius Lainghajos rajone Jangono regione, kurie už plakatų klijavimą buvo nuteisti kalėti nuo 42 iki 49 metų.
JT žmogaus teisių biuras pranešė gavęs informacijos iš perkeltųjų asmenų keliose šalies dalyse, įskaitant Mandalėjaus regioną, kad jie buvo įspėti apie gresiančius išpuolius ar namų konfiskavimą, jei negrįš balsuoti.
„Priversti perkeltuosius asmenis nesaugiai ir ne savo noru grįžti yra žmogaus teisių pažeidimas“, – pabrėžė V. Turkas.
Jis teigė, kad žmonės taip pat susiduria su rimtais grasinimais iš kariuomenei oponuojančių ginkluotų grupuočių, ir paminėjo devynias mokytojas iš Čiaikto, kurios, kaip pranešama, praėjusį mėnesį buvo pagrobtos, kai vyko į mokymus apie balsavimą.
Pareiškime teigiama, kad vėliau jos buvo „paleistos po įspėjimų iš nusikaltėlių“.
Dokumente taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kaip „Jangono kariuomene“ pasivadinęs darinys subombardavo administracijos biurus Legu ir Šiaurės Okalapos gyvenvietėse Jangono regione. Ten buvo sužeisti keli rinkimų darbuotojai. „Jangono kariuomenė“ taip pat pažadėjo „toliau pulti rinkimų organizatorius“, sakoma dokumente.
„Šie rinkimai akivaizdžiai vyksta smurto ir represijų aplinkoje“, – sakė V. Turkas.
„Nėra sąlygų naudotis saviraiškos, susivienijimų ar taikių susirinkimų laisvės teisėmis, kurios leistų žmonėms laisvai ir prasmingai dalyvauti“, – konstatavo jis.
