15 narių Saugumo Taryba turi susirinkti 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku ir tikriausiai balsuos dėl rezoliucijos projekto, dėl kurio jau susitarė penkios veto teisę turinčios narės Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, taip pat – Japonija ir Pietų Korėja.
Projekte JT narės raginamos taikyti griežtas sankcijas, tarp jų – griežtesnį į Šiaurės Korėją gabenamų krovinių tikrinimą, kad juose nebūtų uždraustų dalykų, susijusių su Pchenjano branduoline veikla ir balistinėmis raketomis, griežtesnį ginklų embargą, išskyrus lengvąją ginkluotę, ir naujus finansinius suvaržymus.
Dėl rezoliucijos priėmimo beveik neabejojama, nes tam reikia devynių balsų ir nė vieno pareikšto veto. Rezoliuciją pasiūliusios septynios valstybės prieš tai daugiau kaip dvi savaites intensyviai tarėsi ir parengė kompromisinį tekstą Pchenjanui už gegužės 25-osios požeminį branduolinį bandymą ir vėlesnius raketų bandymus nubausti.
Trečiadienį JAV ambasadorė JT Susan Rice sakė, jog jei ši rezoliucija bus priimta, ji pasiųs signalą, kad „Šiaurės Korėjos elgesys yra nepriimtinas, (kad) jie turi sumokėti kainą ir be jokių sąlygų grįžti prie derybų proceso ir kad pasekmės jiems yra reikšmingos“.
Nepaisydamas didėjančios įtampos JAV specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjai ketvirtadienį išreiškė viltį, kad nesutarimai su Pchenjanu bus išspręsti diplomatinėmis priemonėmis, ir prognozavo, kad jis galiausiai grįš prie derybų stalo.
Per svarstymą Senate Stephenas Bosworthas sakė, kad Vašingtonas Šiaurės Korėjos atžvilgiu naudoja įvairius įrankius, pradedant sankcijomis ir baigiant diplomatiniu susitarimu, „jei Šiaurės Korėja pademonstruos ketinimų rimtumą“.
„Visų suinteresuotų (šalių) labui labai tikimės, kad Šiaurės Korėja pasirinks diplomatijos, o ne konfrontacijos kelią“, – pridūrė jis.
