„Galbūt mums atėjo laikas sudaryti nuosavą intervencijų „juodąjį sąrašą“, – pasiūlė A.Klimovas. Jo teigimu, užsienio šalių mėginimų kištis į Rusijos vidaus reikalus yra tiek, kad medžiagos užtektų „pakankamai dideliam tomui“ ar net „keliems tomams“.
Tuomet A.Klimovas pasiūlė „nesiblaškyti“ ir nuo pat 2000-ųjų peržiūrėti, „ką ten pridarė“ užsienio šalys, tarp kurių – ne tik JAV ir kitos Vakarų valstybės.
A.Klimovas komisijai sakė, kad Antrojo Čečėnijos karo metu itin aktyviai veikė „kai kurios pietinės valstybės“.
A.Klimovas: „Juodasis sąrašas“ galėtų būti naudingas ne tik piliečių švietimui. Sąrašas būtų naudingas teisės aktų pasiūlymų ruošimui. Be to, stebėdami oponentų instrumentus, tobulinsime gynybos metodus.“
„Juodasis sąrašas“ galėtų būti naudingas ne tik piliečių švietimui. Sąrašas praverstų ruošiant teisės aktų pasiūlymus. Be to, stebėdami oponentų instrumentus, tobulinsime gynybos metodus“, – posėdyje tikino A.Klimovas.
Tiesa, komisijos nariai kol kas nežino, kokie veiksmai yra laikomi „intervencija“, todėl sieks sukurti šio reiškinio apibrėžimą.
„Intervencijos į suverenios valstybės reikalus tikslas visada yra tas pats – sudrumsti situaciją vienoje ar kitoje šalyje, nepatogioje kažkuriam režimui. Tokie bandymai niekam neleidžiami“, – sakė komisijos narė Valentina Matvinenko.
Laikinajai komisijai vadovaujantis A.Klimovas pripažino, kad kol kas kriterijai, pagal kuriuos bus nustatytas faktas, ar užsienio valstybė kišasi į Rusijos vidaus reikalus, nėra aiškūs. Jis teigė, kad kriterijai bus nustatyti kitų posėdžių metu.
Didžiausią dėmesį ši laikinoji komisija skiria siekiui užkirsti kelią kitoms valstybėms bandyti paveikti 2017-ųjų rugsėjį vyksiančius regioninius ir 2018-aisiais vyksiančius prezidento rinkimus.
Tokie A.Klimovo pasiūlymai skamba itin ironiškai, kadangi būtent Rusija garsėja kišimusi į suverenių užsienio valstybių reikalus.
Tokie A.Klimovo pasiūlymai skamba itin ironiškai, kadangi būtent Rusija garsėja kišimusi į suverenių užsienio valstybių reikalus.
Maskva, 2014-aisiais okupavusi Krymo pusiasalį, remia Rytų Ukrainoje kariaujančius separatistus.
Šiuo metu vyksta tyrimas dėl galimo Rusijos bandymo paveikti 2016-ųjų prezidento rinkimus, kuriuose nugalėjo apie Vladimirą Putiną teigiamai pasisakantis Donaldas Trumpas.
Šį pavasarį nuo rusų programišių nukentėjo ir Rusijai nepalankus kandidatas į Prancūzijos prezidento postą Emmanuelis Macronas. Taip pat JAV pareigūnai nustatė, kad rusų paskleista melaginga naujiena galėjo išprovokuoti šiuo metu Katarą krečiančią diplomatinę krizę.
Ir tai tik keletas iš daugybės pavyzdžių, kaip Maskva bando kištis į kitų valstybių vidaus politiką. Jei Vakarai taip pat nuspręstų sudaryti „juodąjį sąrašą“, Rusija neabejotinai atsidurtų jo viršuje.
