Kaip rašo „Los Angeles Times“, tiek D.Trumpo kampanijos strategai, tiek „Brexit“ stovyklos lyderiai gieda panašią populistinę melodiją, nukreiptą prieš globalizaciją, imigraciją ir politinį elitą.
Vis dėlto yra ir dar gilesnis abi kampanijas jungiantis reiškinys: absoliuti nepagarba faktams.
Šį fenomeną dar galima pavadinti politika, kurią vykdant neberūpi tiesa.
Britai šiaip nemėgsta melo
Kampanijos už „Brexit“ atstovai tikino, kad palikti ES Jungtinei Karalystei reikia dėl trijų pagrindinių priežasčių: ES esą kelia grėsmę britiškai demokratijai, žlugdo šalį siųsdama neribotą skaičių imigrantų ir neleidžia sužydėti valstybės ekonomikai.
Visi trys teiginiai nėra teisingi, bet per kampaniją prieš referendumą vadinamieji Brexiteriai neužsikirsdami aiškino, kad daugiau nei 60 proc. Jungtinės Karalystės įstatymų paskelbia ES biurokratai.
D.Trumpas irgi daug kartų kartojo, kaip jis asmeniškai matė „tūkstančių tūkstančius“ žmonių Naujajame Džersyje, esą džiūgavusių dėl Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių griūties 2001 metų rugsėjo 11-ąją.
Britams buvo pareikšta, kad atėjo metas „atsiimti kontrolę“, prikaišiota tokių žodžių kaip „nepriklausomybė“, „suverenumas“.
Tai tiesiog nėra tiesa. D.Trumpas tikrai nieko nematė, o nešališkų organizacijų tyrimai nurodė, kad Briuselyje patvirtinamų teisės aktų dalis Jungtinės Karalystės įstatymuose tesudaro 13,2 proc. – mažiau nei daugelyje kitų ES šalių.
Brexiteriams to nebuvo gana – jie puikiai suprato, kad vien bambėjimo dėl ES taisyklių nepakaks, ir pradėjo kalbėti apie patriotizmą. Britams buvo pareikšta, kad atėjo metas „atsiimti kontrolę“, prikaišiota tokių žodžių kaip „nepriklausomybė“, „suverenumas“.
„Aš buvau priblokštas. Juk britai, kitaip nei, pavyzdžiui, jų kaimynai už Lamanšo sąsiaurio, instinktyviai nemėgsta neaiškių pareiškimų ir netoleruoja melo.
Deja, dabar jau ir anglams gali būti pritaikytas tas senas posakis apie prancūzą, kuris klausia: „Ar tai veikia teoriškai, jei tai veikia praktiškai?“ – rašo žurnalistas Jamesas Kirchickas.
Gąsdino rinkėjus migrantais
Kalbant apie imigraciją, tiek D.Trumpas, tiek Brexiteriai identiškai ignoravo sausus faktus ir vadovavosi emocijomis.
Nekilnojamojo turto magnatas kaskart sulaukia entuziastingų ovacijų, kai prabyla apie savo sumanymą statyti tvorą ties siena su Meksika. Bet oficiali statistika rodo, kad per pastaruosius 5 metus daugiau meksikiečių paliko JAV nei į jas atvyko.
Panašiai nutiko ir Jungtinėje Karalystėje: „Brexit“ rėmėjai be menkiausių skrupulų suplakė į viena atvykėlius iš kitų ES narių, kurie, kaip ir britai, laisvai keliauja ir dirba visoje Bendrijoje, su migrantais iš šalių, nepriklausančių ES.
Dugną kampanija už „Brexit“ pasiekė dieną, kai radikalios Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage'as pristatė plakatą su tamsiaodžių pabėgėlių nuotrauka ir prierašu „Breaking Point“ („Kritinis taškas“).
Taip buvo leista suprasti, kad iš ES neišstojusią Jungtinę Karalystę užplūs tūkstančiai migrantų iš Vidurio Rytų ir Afrikos. Aišku, patogiai pamiršta, kad Jungtinė Karalystė neįeina į Šengeno erdvę ir todėl gali nepriimti nė vieno ne ES šalies piliečio.
Faktai jau neberūpi
Galiausiai – ekonomika. Apie 90 proc. ekonomistų teigė, kad „Brexit“ artimiausius penkerius metus gniauš šalies ekonomikos augimą, nes Jungtinė Karalystė greičiausiai turės atsisveikinti su Europos ekonomine erdve.
Apie 90 proc. ekonomistų teigė, kad „Brexit“ artimiausius penkerius metus gniauš šalies ekonomikos augimą.
Daugiau nei 80 proc. ekonomistų taip pat teigė, kad balsavus už išstojimą iš ES smuks svaro vertė, o kartu – realiosios namų ūkių pajamos.
Ekonomistai išties retai sutaria taip, kaip sutarė „Brexit“ klausimu. Tačiau Brexiteriai nesivargino pateikti pagrįstų kontrargumentų.
„Šios šalies žmonėms jau atsibodo ekspertai“, – skelbė dabar į premjero postą nusitaikęs teisingumo sekretorius Michaelas Gove'as, kuris ekonomikos specialistus net palygino su naciais, kritikavusiais fiziką Albertą Einsteiną.
Maištingas M.Gove'o antiintelektualizmas skambėjo beveik lygiai taip pat kaip D.Trumpo komandos atstovo Jeffrey Lordo pasisakymas CNN eteryje. Jis faktų tikrinimo praktiką žurnalistikoje pavadino „elitui tarnaujančios žiniasklaidos reikalu“.
„Nemanau, kad žmonėms Amerikoje tai rūpi“, pareiškė J.Lordas, o po praėjusios savaitės referendumo jau galima sakyti, kad nerūpi ir didelei daliai britų.
