Sekite 15min Google
Vidurnaktį Hamburgo gyvenamajame rajone gatvės tylios ir tuščios. Staiga tylą perskrodžia garsas: keli sraigtasparniai skraido naktiniame danguje, o tamsoje blykčioja mėlyni švyturėliai. Gatvėmis juda ilga transporto priemonių kolona. Ant šarvuotųjų Bundesvero transporto priemonių stovi kariai, pasiruošę kulkosvaidžius. Ramų uostamiestį įpratusiems matyti vietos gyventojams tai neįprastas, o gal net nerimą keliantis vaizdas.
„Red Storm Charlie“ – taip vadinasi pratybos, dėl kurių dalis Hamburgo, didžiausio Šiaurės Vokietijos miesto, trims dienoms sustos. Bundesveras, policija ir civilinės organizacijos kartu tikrina, kaip gerai yra pasirengusios reaguoti į krizę.
Pratybų scenarijuje numatyta blogėjanti saugumo padėtis rytiniame NATO flange. NATO kariai, kuriems pratybose atstovauja Bundesvero kariai, atvyksta į Hamburgą – didžiausią Vokietijos uostą, – o tada per Hanzos miestą juda į rytus.
Jų judėjimą apsunkina į scenarijų įtraukti diversijos aktai ir demonstracijos. 2026 m. rugsėjo pabaigoje vykusios pratybos buvo didžiausios tokio pobūdžio iki šiol. Jose – apie 1 700 dalyvių, iš jų 500 karių.
„Red Storm Charlie“ yra dalis įslaptintos strategijos, vadinamos „Operationsplan Deutschland“ (Vokietijos operaciniu planu). Šiuo dokumentu Bundesveras rengiasi galimam Rusijos puolimui prieš NATO teritoriją. Vokietijos operacinis planas yra neatsiejama platesnio NATO gynybos planavimo dalis ir glaudžiai susietas su bendru Aljanso gynybos planu.
Karo ar didelės krizės atveju ne tik Hamburgas, bet ir visa Vokietija atliktų itin svarbų vaidmenį kaip logistikos centras šimtams tūkstančių NATO karių, ginklų ir sunkiosios technikos vienetų. „Tai itin išsamus ir griežtai įslaptintas planas, kuriame tiksliai nurodoma, kur Vokietijoje atvyktų NATO sąjungininkai, įskaitant tai, kuriais uostais jie naudotųsi ir kokių maršrutų reikėtų jiems judant per šalį“, – DW sakė Vokietijos užsienio santykių tarybos (DGAP) saugumo ekspertė Aylin Matlé.
Vokietija – NATO karių tranzito šalis
Baltijos šalys laikomos regionu, kuriame NATO Rusijos puolimą vertina kaip labiausiai tikėtiną. Tokiu atveju Aljansas sutelktų didelius karių kontingentus iš visų 32 savo narių. Kad pasiektų šį regioną, Pietų ir Vakarų Europos šalių kariai turėtų judėti per Vokietiją.
„Konkrečiai tai reiškia, kad per šešis mėnesius per mūsų šalį turėtų persikelti apie 800 000 karių ir 200 000 transporto priemonių. Tokie yra skaičiavimai“, – sako Bundesvero karininkas Marcelis Bohnertas, prisidėjęs rengiant pirmąją Vokietijos operacinio plano versiją.
Kalbėdamas su DW kaip privatus asmuo, o ne kaip Bundesvero atstovas, Bohnertas paaiškino: „Turime užtikrinti, kad kariai galėtų saugiai naudotis mūsų keliais ir uostais. Todėl pasirūpiname visais jų poreikiais: organizuojame apgyvendinimą, tiekiame maistą, užtikriname jų saugumą ir nukreipiame juos per mūsų transporto tinklą.“
Plane taip pat numatytas transportas priešinga kryptimi – iš rytų į vakarus, įskaitant sužeistų karių evakuaciją ir nuo konflikto bėgančių civilių išgabenimą.
Šį planą parengti pavedė Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Būdamas aukščiausio rango Vokietijos kariuomenės karininkas, Breueris toli gražu ne vienintelis nerimauja, kad Rusija gali nusitaikyti į kitas šalis. Vokietija jau susiduria su įvairia Rusijos priešiška veikla – nuo kibernetinių atakų iki diversijos aktų, nukreiptų prieš Bundesverą.
Gynybos ministras Pistorius: „Maskva tikrina mūsų reakciją“
Naujas grėsmės matmuo išryškėjo rugpjūčio pradžioje, kai buvo mėginta įvykdyti išpuolį Leipcigo/Halės oro uoste. Ten buvo panaudotas sprogmenimis užtaisytas dronas, kuris tik atsitiktinai nesprogo. Vokietijos vyriausybė dėl to atsakomybę priskiria Rusijai.
„Grėsmė tampa vis realesnė. Ji rimta, aktuali ir vis labiau matoma. Būtent to nori Rusijos prezidentas. Maskva tikrina mūsų reakciją“, – rugsėjo 23 d. Bundestage pareiškė gynybos ministras Borisas Pistorius, priklausantis centro kairės Socialdemokratų partijai (SPD).
Bundesveras šią grėsmę taip pat sprendžia pasitelkdamas Vokietijos operacinį planą, kuris nuolat tobulinamas ir atnaujinamas. Į planą įtraukiamos išvados, padarytos per tokias pratybas kaip „Red Storm Charlie“.
Pasak Bohnerto, planas taip pat atlieka atgrasymo funkciją: „Tikimės atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos, demonstruodami savo galią greitai stiprindami karinius pajėgumus ir itin organizuotai bei sparčiai dislokuodami pajėgas prie sienų.“
Kelius ir tiltus reikia atnaujinti
Kiek Vokietija pasirengusi atlikti karinio logistikos centro vaidmenį? Matlé įvardija vieną didelį pažeidžiamumą – senstančią ir kai kuriais atvejais prastėjančią šalies infrastruktūrą.
Jos teigimu, Vokietija privalo „kur kas greičiau ir išsamiau“ spręsti tiltų, kelių ir transporto maršrutų, reikalingų kariams perdislokuoti, priežiūros ir remonto klausimus.
„Dalis šios infrastruktūros siekia Šaltojo karo laikus ir nebuvo suprojektuota atlaikyti dideles apkrovas ar karinę techniką.“
Kitas iššūkis – rasti tinkamą pusiausvyrą tarp konfidencialumo ir visuomenės įsitraukimo. Siekiant apsisaugoti nuo diversijos aktų, jautri informacija, pavyzdžiui, tikslūs NATO karių judėjimo maršrutai, neturi patekti į Rusijos rankas.
Tačiau kartu planas gali būti įgyvendintas tik glaudžiai bendradarbiaujant Bundesverui ir civilinei visuomenei, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, policiją bei pagalbos organizacijas.
„Dalis plano turi būti prieinama visuomenei, nes mums reikia visuomenės, taip pat ministerijų ir vyriausybių paramos, kad jis veiktų“, – sakė Bohnertas.
Ar AfD galėtų perduoti jautrią informaciją?
Diskusija dėl daugiau nei 1 000 puslapių dokumento konfidencialumo neseniai vėl įsiplieskė po to, kai kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) tapo stipriausia partija per neseniai vykusius rinkimus rytinėje Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje.
Saugumo ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad ši partija, kuri iš dalies priskiriama dešiniųjų ekstremistų stovyklai ir laikoma palankia Rusijai, galėtų perduoti plano informaciją Maskvai, jei jos atstovas taptų žemės ministru pirmininku.
Gynybos ministerija šiuos nuogąstavimus atmetė, pažymėdama, kad nė viena federalinė žemė neturi prieigos prie viso dokumento. Jautrios Operacinio plano dalys perduodamos tik ištraukomis ir griežtai pagal principą „būtina žinoti“.
Vis dėlto, pasak stebėtojų, augantis hibridinių grėsmių skaičius tik dar labiau pabrėžia būtinybę užtikrinti slaptumą.
Per Hamburge vykusias „Red Storm Charlie“ pratybas akredituoti žurnalistai apie maršrutus ar konkrečias vietas nebuvo informuojami iki pat paskutinės akimirkos, nes buvo nerimaujama dėl galimų trikdžių ir diversijos aktų.
