Pažymima, kad tuomet JAV pareikalavo, kad Ukraina suteiktų Vašingtonui nuolatinę prieigą prie savo išteklių kaip kompensaciją už Jungtinių Valstijų suteiktą paramą Kyjivui karui su Rusija. Be to, įvertintos išlaidos buvo gerokai didesnės nei faktiškos skirtos paramos apimtys.
Taip pat Jungtinės Valstijos nurodė, kad kontroliuos bendrą fondą, o jo pelnas bus išvežamas iš Ukrainos. Po intensyvių derybų ir akibrokšto Ovaliajame kabinete vasario pabaigoje, kai buvo tikėtasi, kad bus pasirašytas susitarimas, visi šie reikalavimai buvo panaikinti.
Kaip rašo „The Times“, Ukrainos derybų grupės teigimu, jų sėkmės paslaptis buvo išlikti ramiais ir susikaupusiais bei sutelkti dėmesį į praktinius klausimus, o ne į politiką.
„Tai buvo ramūs pokalbiai, kaip mafijos filme“, – įvertino ekonomikos viceministras Tarasas Kachka.
Pasak jo, pirmasis pasiūlymas buvo panašus į „teisinį eskizą“, paremtą Donaldo Trumpo išsakytomis idėjomis.
„Mes pasakėme: „Gerai, bet negalima maišyti valstybės ir privačios teisės“. Mes ėmėme uždavinėti klausimus, racionalizuoti visus šiuos dalykus, ir, manau, kad mes tikrai gavome racionalius atsakymus“, – sakė viceministras.
Jis pripažino kad D.Trumpas darė didelį spaudimą, kad susitarimas būtų sudarytas greitai.
„Žinoma, mes matėme visus prezidento D.Trumpo įrašus „Truth Social“. Bet, jei atmetame emocijas, tai tiesiog rodė didelį susidomėjimą, kad šis susitarimas būtų sudarytas čia ir dabar“, – pridūrė T.Kachka.
Anot jo, Ukraina „norėjo parodyti JAV, kad viskas iš tiesų skiriasi nuo jų bendravimo su rusais“.
Kliūtys kelyje
Įsigaliojus susitarimui, Ukrainos ūkio ministerija turi naują užduotį – rasti pinigų, reikalingų jo įgyvendinimui.
„Tai taps praktiška tik tada, kai Jungtinės Valstijos įneš pirmąjį įnašą. Mums reikia nuo 5 iki 10 milijardų dolerių investicijų – kritiškai svarbių žaliavų projektų įgyvendinimas reikalauja daug laiko ir labai didelių išlaidų.
Nauji projektai reikalauja, kad mes atliktume geologinę žvalgybą, parengtume preliminarų techninį ir ekonominį pagrindimą bei techninį ir ekonominį pagrindimą“, – sakė ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko interviu leidiniui.
Susitarimo sėkmė Ukrainoje priklauso nuo trijų veiksnių, pažymėjo „The Times“.
Be būtinų išankstinių JAV kapitalo investicijų, fondas gali veikti tik tuo atveju, jei Ukraina išgyvens karą su Rusija, o pelną jis gali gauti tik tuo atveju, jei įmonės bus įsitikinusios, kad jų objektai ir personalas nebus pažeidžiami Rusijos raketų.
„Jie toliau puola energetikos tinklus. Jie toliau puola gamybos pajėgumus. Jei norite sukurti gamybos objektą, akivaizdu, kad jį reikia apsaugoti. Štai kodėl mes vis dar ieškome priešraketinės gynybos“, – pabrėžė ministrė.
Gegužės 12 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl Ukrainos ir JAV vyriausybių susitarimo dėl Amerikos ir Ukrainos atkūrimo investicijų fondo įsteigimo ratifikavimo.
Šis dokumentas turėtų atverti kelią didelėms investicijoms į Ukrainos ekonomiką, ypač į kritinę infrastruktūrą, pramonę ir nukentėjusių regionų atkūrimą.
-
Dėl dronų atakų Maskvos oro uostai sustabdė skrydžius
-
Rusija „nulaužė“ vaizdo kameras Ukrainoje, Lenkijoje ir Rumunijoje: į ką ji taikėsi
-
Rusija turi naują sausumos pajėgų vadą – generolą, vadovavusį Mariupolio apgulčiai
-
Vokietijos kancleris sako, kad derybos dėl Ukrainos užsitęs, Nausėda ragina griežtinti sankcijas
-
Kremlius: sprendimas dėl siūlomų Maskvos ir Kyjivo derybų Vatikane dar nepriimtas
-
Karas Ukrainoje. Ukraina rengia Zelenskio susitikimą su Putinu: atskleidė detales
Tuo pačiu metu žiniasklaida pažymi, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų, kurį D.Trumpas sudarė su Ukraina, dar bent dešimtmetį neduos ypatingų rezultatų naudingųjų iškasenų gavyboje ir reikės milžiniškų privačių investicijų, kad projektai būtų pradėti įgyvendinti.
