Kai trečiadienį 11.25 val. vietos laiku (2.25 val. Lietuvos laiku) rytinėje Rusijos pakrentėje įvyko 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimas, jis sukėlė paniką visų Ramiojo vandenyno pakrančių gyventojams.
Prisiminus 2004 m. antrosios Kalėdų dienos tragediją Indijos vandenyne ir 2011 m. Japonijoje kilusį niokojantį cunamį, kuriuos abu sukėlė panašaus stiprumo žemės drebėjimai, milijonai žmonių buvo evakuoti.
Tačiau, pastebėjo BBC, trečiadienį žemės drebėjimo sukeltas cunamis buvo kur kas silpnesnis, nors ir padarė tam tikros žalos.
Kas sukelia mega žemės drebėjimus?
Kamčiatkos pusiasalis yra itin atokus, bet jis priklauso Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – jis taip vadinamas dėl čia dažnai vykstančių žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.
Viršutiniai žemės viršutiniai sluoksniai yra suskaidyti į sekcijas – tektonines plokštes, kurios juda viena kitos atžvilgiu. Taigi, Ramiojo vandenyno ugnies žiedas yra šių plokščių lankas, kuris driekiasi aplink Ramųjį vandenyną.
Britų geologijos tarnybos duomenimis, 80 proc. pasaulio žemės drebėjimų įvyksta palei šį žiedą.
Netoli Kamčiatkos pusiasalio kranto Ramiojo vandenyno plokštė juda į šiaurės vakarus apie 8 cm per metus. Ten ji susiliečia su kita, mažesne plokšte, vadinama Ochotsko mikroplokšte.
Ramiojo vandenyno plokštė yra sudaryta iš tankių uolienų ir grimzta po mažiau tankia mikroplokšte. Grimzdama Žemės centro link ji įkaista ir pradeda tirpti, iš esmės išnykdama.
Tačiau šis procesas ne visada vyksta sklandžiai. Dažnai plokštės gali užstrigti, kai juda viena pro kitą, ir viršutinė plokštė yra traukiama žemyn. Šios trinties įtampa gali kauptis tūkstančius metų, bet tada staiga išsiveržti per kelias minutes. Tai vadinama megatranzito žemės drebėjimu.
„Kai paprastai galvojame apie žemės drebėjimus, įsivaizduojame epicentrą kaip mažą tašką žemėlapyje. Tačiau tokio masto žemės drebėjimų atveju lūžis driekiasi per daugelį šimtų kilometrų“, – BBC aiškino Londono universiteto koledžo aplinkos seismologijos lektorius dr. Stephenas Hicksas.
„Būtent toks didelis poslinkis ir lūžio plotas sukelia tokio didelio stiprumo žemės drebėjimą“, – kalbėjo jis.
Didžiausi žemės drebėjimai, užregistruoti istorijoje, įskaitant tris stipriausius Čilėje, Aliaskoje ir Sumatroje, buvo megatranziniai žemės drebėjimai.
Kamčiatkos pusiasaliui stiprūs žemės drebėjimai nėra naujiena.
JAV geologijos tarnybos duomenimis, 1952 m. mažiau nei 30 km nuo šiandienos žemės drebėjimo vietos įvyko dar vienas 9 balų stiprumo žemės drebėjimas.
Kodėl šis cunamis nebuvo toks stiprus kaip ankstesnieji?
Šis staigus veiksmas gali išstumti vandenį virš plokščių, kuris tada ima judėti pakrančių link kaip cunamis.
Giliame vandenyne cunamiai gali judėti greičiu, didesniu nei 800 km per valandą, tai yra maždaug taip pat greitai, kaip keleivinis lėktuvas. Čia atstumas tarp bangų yra labai didelis, o bangos nėra labai aukštos – retai viršija vieną metrą.
Tačiau, kai cunamis patenka į seklesnius vandenis netoli kranto, jis sulėtėja, dažnai iki 32–48 km per valandą. Atstumas tarp bangų sutrumpėja, o bangos tampa aukštesnės, todėl netoli kranto gali susidaryti vandens siena.
Tačiau nėra jokios garantijos, kad labai stiprus žemės drebėjimas sukels ypač aukštą cunamį, kuris pasieks tolimus sausumos rajonus.
Pasak vietos valdžios institucijų, trečiadienį įvykęs žemės drebėjimas rytinėje Rusijos dalyje sukėlė 4 m aukščio cunamio bangas, kurios smogė Rusijai priklausančioms Kurilų saloms. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, aukščiausia užfiksuota banga siekė 5 m aukštį.
Tačiau jos net nepriartėjo prie dešimčių metrų aukščio bangų, kurios 2004 m. antrąją Kalėdų dieną užklupo gyvenančius prie Indijos vandenyno ir 2011 m. Japoniją.
„Cunamio bangos aukštį taip pat veikia vietinis jūros dugno reljefas netoli kranto ir [reljefas] žemės, kurią jis pasiekia“, – komentavo Sautamptono universiteto tektonikos profesorė Lisa McNeill.
„Šie veiksniai, kartu su pakrantės apgyvendinimo tankumu, lemia nelaimės mastą“, – pridūrė ji.
Pirmieji JAV geologijos tarnybos pranešimai teigė, kad žemės drebėjimo epicentras buvo pakankamai negiliai, apie 20,7 km gylyje po Žemės paviršiumi.
Tai gali sukelti didesnį jūros dugno poslinkį ir todėl didesnę cunamio bangą, tačiau taip greitai po įvykio sunku tai tiksliai pasakyti.
„Viena iš galimybių yra ta, kad cunamio modeliai galbūt naudojo konservatyvius žemės drebėjimo gylio įvertinimus“, – BBC pažymėjo dr. S.Hicksas.
„Potencialiai žemės drebėjimą perkėlus dar 20 kilometrų giliau, tai iš tiesų gana žymiai sumažintų cunamio bangų amplitudę“, – pridūrė jis.
Geresnės ankstyvojo įspėjimo sistemos
Kitas svarbus elementas yra ankstyvojo įspėjimo sistemų sukūrimas. Dėl dažnų žemės drebėjimų Ramiojo vandenyno regione daugelis šalių turi cunamio centrus. Jie viešai skelbia įspėjimus gyventojams evakuotis.
2004 m. antrąją Kalėdų dieną, kai įvyko cunamis, tokios sistemos nebuvo, todėl daugelis žmonių neturėjo laiko evakuacijai.
Per stichijos šėlsmą Indijos vandenyne žuvo daugiau nei 230 tūkst. žmonių 14-oje šalių.
Ankstyvojo įspėjimo sistemos yra svarbios, nes mokslininkai negali tiksliai nuspėti, kada įvyks žemės drebėjimas.
JAV geologijos tarnyba užregistravo 7,4 stiprumo žemės drebėjimą tame pačiame regione dešimt dienų prieš tai.
Tai galėjo būti taip vadinamas priešdrebėjimas – ankstyvas energijos išsiskyrimas, tačiau tai nereiškia, kad galima tiksliai nuspėti būsimo žemės drebėjimo laiką, paaiškino profesorė L.McNeill.
-
Kruviniausi žemės drebėjimai istorijoje: miestai virto griuvėsiais, žuvo beveik milijonas žmonių
-
Panika Šanchajuje: dėl atslenkančio taifūno evakuota beveik 283 tūkst. žmonių
-
Po žemės drebėjimo Rusijoje galimos iki 4 metrų aukščio bangos Prancūzijos Polinezijoje
-
Nepavydėtinas vaizdelis: nufilmavo, kaip žemės drebėjimas užklupo operuojančius chirurgus
-
Drama Havajų kruize: kilus cunamio pavojui kai kurie keleiviai nespėjo grįžti į laivą
-
Rusijoje po žemės drebėjimo išsiveržė ugnikalnis
-
Žemės drebėjimas Rusijoje paveikė uždarą miestą, kuriame yra dislokuoti atominiai povandeniniai laivai
